Kalbos apie tai, kad Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą (ES), netyla nuo lemtingo „Brexit“ balsavimo, įvykusio daugiau nei prieš metus. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad šis įvykis nepraeis be pasekmių – akivaizdu, ekonominis ir politinis nestabilumas nesukuria saugios ir patikimos aplinkos nei verslui, nei gyventojams. Finansų rinkų dalyviai taip pat sustingę laukia konkretesnių atsakymų. Kaip toliau klostysis skyrybų procesas? Kokias sąlygas susiderės Bendrija ir Jungtinė Karalystė? Kokius prekybinius susitarimus sugebės suderinti iš ES besitraukianti šalis?
Darbo vietų perskirstymas
Tarptautiniai bankai planuoja Jungtinėje Karalystėje veikiančias atstovybes perkelti į ES šalis – taip jie siekia išlaikyti turimą priėjimą prie vieningos rinkos. Europos centrinis bankas (ECB) skaičiuoja, kad apie 50 bankų kartu su ES institucijų atstovais svarstė tokias verslo perkėlimo galimybes. Apie 20 bankų jau yra pasiekę vieną ar kitą perkėlimo procedūrų stadiją.
Planuojama, kad „UBS Group AG“ dalį darbo vietų iš Londono iškels jau kitų metų pradžioje. „Goldman Sachs Group Inc.“ jau pasirašė nuomos sutartis 2019 metams, „JPMorgan Chase & Co” derasi dėl papildomų vietų nuomai, o „Citigroup Inc.”, kaip ir daugelis kitų, aktyviai vykdo vietos paieškas. Anglijos centrinio banko skaičiavimais, Didžioji Britanija gali prarasti 75 tūkst. darbo vietų bankų ir draudimo sektoriuje, apie 10 tūkst. darbo vietų iškeliautų nuo pat pirmos savarankiškos dienos. Viena iš pagrindinių krypčių, kur pajudės srautas iš sąjungą paliekančios šalies, bus Frankfurtas, ECB namai.
Teisės paslaugų įmonė „Baker McKenzie“ kartu su „Oxford Economics“ atliko analizę, kuria buvo siekiama nustatyti galimas sunkių skyrybų pasekmes. Prognozuojama, kad nesutarimas dėl sąlygų gali lemti apie 20 mlrd. eurų prarastų metinių pajamų, kurios į Didžiosios Britanijos įmones ateina iš ES narių. Kita konsultacijų ir audito įmonė „PwC“ tyrė, kaip staigus imigracijos apribojimas atsilieps šalies BVP. Specialistų sudarytas modelis rodo, kad 50 proc. mažesnis imigrantų skaičius iš ES šalių galėtų nulemti 25 mlrd. eurų mažesnį BVP. 
Be to, ypatingas sulėtėjimas pastebimas Londono būsto rinkoje. „Allan Fuller Estate Agents” pastebi, kad pastaruoju metu norinčių susirasti naują būstą sumažėjo 80 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Royal Institution of Chartered Surveyors” duomenimis, skirtumas tarp pardavėjų nustatytos ir realios kainos, kokią norėtų mokėti pirkėjas, šiuo metu yra mažiausiame lygyje per pastaruosius septynerius metus.

Susiskaldymas iš vidaus

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May sparčiai praranda valdžios kolegų pasitikėjimą. Sekmadienį buvo paskelbta, kad net 40 konservatorių partijos narių Vyriausybėje sutiko pasirašyti laišką dėl nepasitikėjimo vadove. Jei atsiras dar 8 balsai, bus pradėtas oficialus balsavimas dėl nepasitikėjimo Vyriausybės vadove.
Toks susiskaldymas šalies valdžioje sujudino ir finansų rinkas. Po naujienų apie galimą nepasitikėjimą ministre pirmininke, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų nukrito apie 1 proc. euro ir kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu. Nuo „Brexit“ pradžios svaras sterlingų jau yra nukritęs daugiau nei 16 proc. euro atžvilgiu ir šiuo metu siekia 0,8960.
Akcijų rinkos dalyviai įsivertino silpnėjantį svarą ir savo nuomonę apie „Brexit“ pasakė per pagrindinius šalies akcijų indeksus. „FTSE 100“, didžiausių 100 kotiruojamų šalies įmonių indeksas, po tokių naujienų ir pastebimo valiutos kurso pokyčio, šoktelėjo apie 0,50 proc., o naujienoms nusistovėjus nukrito iki 1,6 proc. ir šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo rugsėjo pabaigos. 
Centrinio banko veiksmai
Kai šalį ištinka ekonominė krizė, visų akys nukrypsta į centrinį banką – laukiama, kad jis viską sutvarkys. Tačiau panašu, kad ekonominė situacija, kurią provokuoja „Brexit“, nebus centrinio banko jėgoms. Laikui bėgant rizika, kad neigiamos ekonominės sprendimo palikti ES pasekmės didėja su kiekviena valanda. Šalies valdžia nesugeba sudėlioti plano, kaip palikti Bendriją, o tai didina griežtojo išstojimo, kuomet su šalimi bus nutraukti visi prekybiniai saitai, tikimybę.
Tai reiškia, kad Anglijos centrinis bankas (BOE) turės atsiversti savo senus vadovėlius ir pasižiūrėti, ką centrinis bankas daro, kai nieko nebelieka. Pagrindinis tikslas – finansinis ir monetarinis stabilumas bandant palaikyti infliaciją 2 proc. lygyje. Priežiūros institucija tam turės tris pagrindines virvutes, kuriomis galės reguliuoti ekonomikos perspektyvą iš savo pusės.
Pirmoji – valdžios patariamoji funkcija. Skyrybų metu bus daug svarbių techninių detalių, nepakaks tik populistinio noro atstovauti žmonių valiai. Daug finansinių instrumentų – nuo įvairių išvestinių sandorių iki obligacijų – bus pažymėti klaustuku, tad norint išvengti chaoso reikės racionalaus proto ir žinių. Antroji priemonė – monetarinė politika. Paskutinio susirinkimo metu BOE pasiryžo pakelti bazinę palūkanų normą. Manoma, kad pagrindinė šio sprendimo priežastis – savo augimo galimybes išnaudojusi ekonomika. Bankas norėjo įtikinti finansų rinkas, kad bazinės palūkanų normos žemesniuose lygiuose nepamatysime net ir ekonominei situacijai pastebimai prastėjant. 
Galiausiai, centrinis bankas turi stebėti skolintojus tam, kad užtikrintų jų stiprumą ir pasiruošimą krizės scenarijui. Lapkričio pabaigoje bus paskelbti duomenys apie tai, kaip Jungtinės Karalystės bankai susitvarkytų susiklosčius blogiausiam scenarijui. Vienas iš testo bandymų atkartoja šoką, kuris galėtų įvykti sunkiojo išstojimo atveju ir staigiai nuvertėjus svarui sterlingų. Europos ekonominės erdvės įmonių paskolos šalies įmonėms sudaro apie 10 proc., tad centrinis bankas turi pagalvoti, kas nutiktų sunkiųjų skyrybų atveju.
Klausimas: būti ar nebūti?
„Brexit“ šalininkai visas viltis deda į dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, kuris būtų skirtas sulaikyti šalyje įsikūrusias įmones. Baiminamasi, kad nepavykus susitarti, įmonės norėdamos palaikyti prekybinius santykius su likusiomis 27 Bendrijos narėmis, perkels darbuotojus ir atstovybes didžiuosiuose ES miestuose. Tai reikštų Jungtinės Karalystės ekonomikos sulėtėjimą, surenkamų mokesčių stygių ir augantį nedarbo lygį.
ES atstovai neplanuoja pradėti derybų dėl prekybinių santykių tol, kol nebus sutarta dėl esminių klausimų – t. y. tol, kol Jungtinė Karalystė nesutiks sumokėti išstojimo mokesčio, kuris šiuo metu siekia 60 mlrd. eurų, ir nesusitars dėl šiuo metu šalyje dirbančių ES piliečių teisių.
Kurį laiką vis pasigirsta kalbų, kad premjerės T. May laiškas, kuris pradėjo šalies išstojimą iš Bendrijos, nėra galutinis. Pasak buvusio britų ambasadoriaus ES John Kerr, šalis bet kuriuo skyrybų metu gali pakeisti savo nuomonę – esą vien dėl to, kad T. May parašė laišką, nebūtina jo vykdyti. ES prezidentas Dolandas Tuskas ir Europos Parlamento vadovas Antonio Tajani taip pat pabrėžė, kad britai gali pakeisti savo nuomonę – tuomet būtų laukiama jų sugrįžtant.
Nepaisant visų išsakytų argumentų, britų valdžia kartoja, kad išstojimo terminas bus 2019-ųjų kovas. Skyrybų termino nukėlimas nėra svarstomas – ši tema esą nediskutuotina. Į ES atstovų pastebėjimus, kad sprendimą dar galima atšaukti, atsakoma pagrindine populistų korta – tokią valią žmonės pareiškė referendume.
„Brexit“ vadovas David Davis pastebi 50 proc. tikimybę, kad dėl esminių skyrybų detalių pavyks susitarti iki šių metų pabaigos. ES atstovai susitinka gruodžio viduryje ir spręs, ar skyrybų iniciatorės pažanga yra pakankama. Jeigu atsakymas bus neigiamas, tolesnis klausimo sprendimas bus nukeltas iki 2018 m. kovo. Tuomet Jungtinei Karalystei liks tik kiek daugiau nei pusmetis planui paruošti ir Europos Parlamento svarstymui pateikti.