R. Vasilkevičiūtė. Grįžimas į Lietuvą iš emigracijos – žingsnis ne atgal, o į priekį

Kiekvieną dieną bendrauju su jaunais žmonėmis, iš užsienio grįžusiais į Lietuvą siekti karjeros. Anksčiau į užsienį vykę galimybių ir iššūkių ieškoti jaunuoliai juos atranda čia, Lietuvoje, ir įsilieja į kolektyvą lengvai bei dirba įsitraukę ir atsakingai. Kita vertus, jie geriausiai jaučiasi, o tuomet ir daugiausia pasiekti gali ten, kur lūkesčiai patenkinti labiausiai. Taigi kodėl jauni žmonės grįžta į Lietuvą ir ką galime padaryti, kad grįžtančių būtų daugiau?

Į užsienį ir namo – patirties ir iššūkių


Statistikos departamento duomenimis, imigracija į Lietuvą nuosekliai auga. Gali būti, kad jau visai netrukus atvykstančiųjų į šalį bus daugiau nei išvykstančiųjų. Štai per pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą imigravo beveik 9 tūkst. gyventojų. Gera žinia, kad maždaug du trečdaliai jų – iš emigracijos grįžę tautiečiai. Tautiečiai grįžta ir į darbus „Danske Bank“ paslaugų centruose Lietuvoje. Šiais metais čia sugrįžo 33 specialistai, o iš viso jų skaičius siekia net 270. Visi šie žmonės, sukaupę žinių ir patirties, grįžo dirbti aukštos kvalifikacijos specialistais.

Norint talentus pritraukti atgal į Lietuvą, reikalingos iniciatyvos, palengvinančios grįžimo ir integracijos procesus. Kai pastebėjome, kad trūksta vieno kanalo, kuriuo naudodamiesi specialistai galėtų lengvai apžvelgti galimybes Lietuvos darbo rinkoje, gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, prisidėjome prie „Work in Lithuania“ projekto, kuris tą galimybę ir suteikia. Taip pat Lietuvoje gausu organizacijų, padedančių užmegzti ir palaikyti ryšius su išeivių bendruomenėmis. Pavyzdžiui, Kopenhagos „Danske Bank“ būstinėje vyko „backto.LT“ renginys, kuris pritraukė daugiau nei 200 išeivių, norinčių sužinoti apie karjeros galimybes Lietuvoje. Tai tik dar vienas įrodymas, kad norinčių grįžti yra, tiesiog reikia ieškoti būdų, kaip juos pritraukti atgal.

Bendraudama su kolegomis, anksčiau ar vėliau grįžusiais į Lietuvą, pastebiu, kad dažnas iš jų buvo išvykęs svetur toli gražu ne dėl stereotipinių priežasčių, tarp kurių – „blogas gyvenimas Lietuvoje“ ar „prasta aukštojo mokslo kokybė“. Jauni žmonės į užsienį keliauja ir pasisemti gyvenimiškos patirties, ištirti naujų karjeros horizontų ar tiesiog pabandyti atrasti save. Štai vienas jaunasis kolega per šešerius metus apkeliavo Malaiziją, Kanadą, Austriją bei Italiją. Ten jis dirbo pačius įvairiausius darbus – nuo padavėjo iki finansininko, o galiausiai grįžo į Lietuvą. Pasirodo, nuolatiniai iššūkiai ir galimybė nuolatos tobulėti, pažinti kitas kultūras dirbant tarptautinėse komandose ne tik išgina protus į užsienį, bet ir parvilioja juos atgal.

Svarbiausia – galimybė dirbti prasmingai


Kalbant apie šiuolaikinius darbuotojus, svarbu atkreipti dėmesį, kad pasaulyje daugiau kaip trečdalį darbo rinkos sudaro Y karta – žmonės, gimę 1980-2000 metais. Nagrinėjant Statistikos departamento duomenis matyti, kad tarp grįžusių į Lietuvą praėjusiais metais net du trečdaliai yra būtent šios kartos atstovai. Įvairių tyrimų duomenimis, jie apibūdinami kaip jauni specialistai, ieškantys darbo, kuris jiems atrodytų svarbus, prasmingas ir netgi keičiantis žaidimo taisykles.

Globalių paslaugų centre pastebime, kad darbuotojams labai svarbu kasdienėje veikloje prisidėti prie procesų, kurie iš esmės kuria pokytį. Jaunieji specialistai savo įgūdžius išnaudoja tobulinti robotizavimo, mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto procesus, taip pat dirba prie įrankių, galinčių laiku atpažinti ir sustabdyti finansinius nusikaltimus, o taikant didžiųjų duomenų analizę prognozuoti įmonės bankrotą ar pinigų plovimo operacijas. Robotams patikėjus rutininius darbus, o jauniesiems specialistams palikus galimybę prisidėti prie pokyčio kūrimo – jie bus lojalūs darbdaviui, jeigu tik šis sugebės juos išlaikyti suteikdamas visas sąlygas nuolat tobulėti.

Šiuolaikinėse organizacijose, tokiose kaip „Danske Bank“, darbas dažnai vyksta globaliose komandose, išsibarsčiusiose per keletą skirtingų šalių. Tokiose komandose dirbantys specialistai bent dalį kolegų ar vadovų kasdieną mato ne prie gretimo stalo, o kitoje ekrano pusėje. Vadinasi, jiems tenka darbuotis ne tik su kasdienėmis užduotimis, bet ir jaukintis kultūrinę įvairovę, taip netgi pamirštant savo aplinkai būdingas mąstymo normas ir bent trumpam paliekant komforto zoną. Tačiau būtent dėl tokių iššūkių jauni talentai grįžta dirbti į organizacijas Lietuvoje, sakydami, kad tai – žingsnis jokiu būdu ne atgal, o į priekį.