E. Džiugytė. D. Trumpas – isteriškas vaikas su kulkosvaidžiu?

Baisu, kai politikai žada, tačiau nevykdo pažadų. Vis dėlto, tam tikrais atvejais būna dar baisiau, kai duotus pažadus tęsi. Donaldas Trumpas, jau metus einantis JAV prezidento pareigas, pradeda įgyvendinti savo rinkiminės kampanijos metu duotus populistinius pažadus dėl to, ką darys, tačiau ne ką pasieks.

Protekcionistinė JAV politika įgauna pagreitį: tarifai plienui ir aliuminiui, vis dažniau naudojama nacionalinio saugumo korta, siekiant apriboti priėjimą prie intelektinės nuosavybės. Žinoma, taip pat nereikėtų pamiršti ir tarifų skalbimo mašinoms. Ne gana to, šalies prezidentas pasirašė papildomus tarifus, nukreiptus prieš Kiniją. Jų vertė siekia nuo 50 iki 60 mlrd. JAV dolerių arba apie 13 proc. viso Kinijos eksporto į JAV.

„Bloomberg Economics“ skaičiuoja, kad prasidėjęs prekybinis karas pasaulio ekonomikai galimai kainuotų apie 470 mlrd. JAV dolerių. Tai yra daugiau nei visas Norvegijos bendras vidaus produktas ir dešimt kartų daugiau nei Lietuvos praėjusių metų bendras vidaus produktas.

Kinijos kantrybės išbandymas
Didžiosios pasaulio ekonomikos beveik prarado žadą, kai D. Trumpas įvedė 25 proc. tarifą plienui ir 10 proc. tarifą aliuminiui. Akivaizdu, kad bandoma suvokti, kaip toliau elgtis, o svarbiausia – ką šioje situacijoje apskritai įmanoma padaryti. Kinija, viena iš pagrindinių JAV prekybos partnerių, paskelbė, kad pirmoji prekybinio karo nepradės, tą patvirtina ir simbolinis atsakas D. Trumpo tarifams, sudarantis vos 3 mlrd. JAV dolerių. Tačiau pabrėžiama, kad Kinija neliks užmerktomis akimis, jei naujoji JAV politika pradės kenkti jos interesams. Po paskutinio JAV prezidento akibrokšto, nukreipto tiesiai prieš Kiniją, finansų rinkų dalyviai nesiliauja svarstyti, ką gali padaryti didžiausia pasaulio eksportuotoja. Pagrindinės atsako priemonės gali būti lėktuvų pramonė, mėsos ir sojų pupelių rinka bei JAV skolos vertybiniai popieriai.

Bene jautriausias ir reikšmingiausias Kinijos atsakas ateitų iš orlaivių pramonės – antros didžiausios JAV eksporto šakos į Kiniją. Kinijai nebūtų sunku amerikietiškus lėktuvus „Boeing“ pakeisti europietiškais „Airbus“. Dauguma Kinijos oro linijų priklauso valdžiai, tad šis perėjimas būtų ypatingai greitas. JAV prezidentas po vizito Kinijoje praėjusių metų lapkritį paskelbė apie 250 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimus su partnere, į kurį pateko ir „Boeing“ lėktuvų pardavimas. Šis žodinis susitarimas gali likti tik maloniai išsakytais žodžiais – Kinija nėra įsipareigojusi jo įvykdyti, jeigu D. Trumpo sprendimai nepasikeis.

Jautrumas dėl mėsos ir sojų pupelių
JAV į Kiniją eksportuoja apie 60 proc. visų savo užauginamų sojų pupelių. Nieko keisto, kad Amerikos sojų pupelių asociacijos nariai panoro susitikti su D. Trumpu iškart po tarifų paskelbimo plienui ir aliuminiui. Po paskutinių veiksmų juos, ko gero, bus galima rasti budinčius prie prezidento lango. Visgi yra tokių, kuriuos tarifai pradžiugintų. Štai Brazilijos ir Argentinos prekybos apimtys dėl to smarkiai išaugtų ir jos perimtų sparčiai augančią Kinijos rinką.

Dar vienas jautrus sektorius – mėsa. Tik 2017 m. gegužės mėnesį po 14 metų pertraukos buvo nuimti apribojimai JAV jautienai patekti į Kiniją. Po šio sprendimo JAV mėsos pramonė pradėjo žydėti, nes tai atvėrė kelius į greičiausiai augančią mėsos rinką pasaulyje.

Mažai tikėtinas, bet galimas Kinijos sprendimas, kaip pažaboti JAV tarifų karštinę - 1 trln. JAV dolerių vertės šalies vertybinių popierių portfelis, kurį laiko Kinija. Šių popierių išpardavimas rinkoje galimai sukeltų JAV skolos vertybinių popierių pajamingumus, rekordiškai didelės skolos aptarnavimo kaštai tik išaugtų. Dėl to pamatytume nestabilumą ne tik finansų rinkose, bet ir visoje pasaulio ekonomikoje, o tai neigiamai atsilieptų pačiai Kinijai.

Kita eilėje – Europos Sąjunga?
Vis dažniau keliamas klausimas, kuris sektorius bus kitas, kokie papildomi tarifai bus įvesti? Europos Sąjunga nelieka abejinga – pareiškė, kad kreipsis į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO), kad būtų nustatyta, ar tokie veiksmai nepažeidžia jų susitarimo, taip pat imsis priemonių ir pradės nuo simbolinių amerikietiškų produktų patekimo į sąjungą apsunkinimo. Į šį sąrašą patenka įvairių gaminių – nuo gėrimų iki motociklų.

Visgi ES tikisi derėtis su JAV ir prašo, kad jai būtų suteiktas ypatingos sąjungininkės–prekybos partnerės vardas. Po paskutinių naujienų matome, kad ES, kartu su kitomis JAV karinėmis sąjungininkėmis Pietų Korėja ir Australija, spėjo įšokti į traukinį, kuriame nauji tarifai nėra taikomi. D. Trumpas ir toliau skatina kitas šalis prisidėti prie jo ir pasipriešinti Kinijos prekybinei politikai, tad klausimas „kieno tu draugas?“ bus keliamas vis dažniau.

Pasaulio prekybos organizacija – tik pavadinimas?
Staigus JAV tarifų pakėlimas sujudino visas didžiausias pasaulio ekonomikas, tad buvo prisiminti ir PPO organizacijos įsipareigojimai. Pasak PPO, šalis negali teikti nepagrįstos pirmenybės vienoms partnerėms prieš kitas, užsienio prekių diskriminacija yra netoleruotina. Į JAV tarifus nepatenka NAFTA narės, o tarifai nukreipti tik prieš Kiniją, tad aplinkybių nagrinėjimui tikrai yra. JAV prezidentas jau ne kartą parėmė idėją išstoti iš įvairių prekybinių sąjungų, tarp jų yra ir PPO.

PPO aktyvumas ir gyvumas – diskutuotinas klausimas. Visgi aktyviausia organizacijos veiklos kryptis yra ginčų sprendimas. Nuo veiklos pradžios 1995 metais PPO gavo daugiau nei 500 skundų – JAV pateikė 115, kituose 136 ji buvo kaltinama nesąžiningu elgesiu, o 142 dalyvavo kaip trečioji šalis.

Ne tik gamybos šalis
JAV Tarptautinės prekybos komisijos duomenimis, prezidentui G. W. Bušui 2002 m. pakėlus plieno tarifus, šalies bendras vidaus produktas sumažėjo apie 30,4 mln. JAV dolerių. Šalis neteko 200 tūkst. darbo vietų, iš kurių 13 tūkst. buvo plieno pramonėje. Kitas pavyzdys – „The Smoot-Hawley“ įstatymas, kuris 1930 m. uždėjo tarifus daliai importuojamų produktų. Tai iki šiol vertinama kaip viena iš priežasčių, prisidėjusi prie Didžiosios Depresijos apsunkinimo.

Visgi kad ir kiek daug JAV valdžia kalbėtų apie gamybos svarbą ir įtaką, nereikėtų pamiršti fakto, kad šalis jau seniai nėra vien tik gamybinė industrija. Labai reikšmingą šalies ekonomikos dalį užima paslaugų sektorius – finansinių paslaugų rinka, logistika ir technologijos sudaro svarbią dalį biudžete. Lyginant JAV eksportą ir importą, praėjusiais metais buvo sugeneruota 243 mlrd. JAV dolerių prekybinio balanso pliuso.