Šiame straipsnyje Ramūnas Pranauskas, vyresnysis rizikos specialistas, atsakingas už kiekybinių tvarumo modelių validavimą, atskleidžia, kaip šis darbas iš tiesų atrodo „Danske Bank“ mastu. 
Kodėl tvarumas šiandien stipriai veikia investicinius sprendimus?
“Tam yra dvi pagrindinės priežastys. Pirma, tvarumo veiksniai vis dažniau įgauna tiesioginę finansinę reikšmę. Antra, klientai, reguliuotojai ir kitos suinteresuotosios šalys tikisi, kad tvarumas bus neatsiejama atsakinga investavimo praktikos dalis.
Praktiškai tai reiškia, kad klimato, gamtos ir socialiniai klausimai šiandien tiesiogiai veikia pajamas, kapitalo investicijas, turtą, įsipareigojimus bei finansavimo kaštus daugelyje sektorių.
Žvelgiant iš rizikos valdymo ir atsparumo perspektyvos, tokie veiksniai kaip perėjimo politikos pavyzdžiui, banko perėjimo prie nulinės emisijos ar iškastinio kuro strategijos), socialinė anglies dioksido kaina, teisminės rizikos ar geopolitinių įvykių sukeliami tiekimo grandinių sutrikimai gali lemti didelį pajamų nepastovumą ir reikšmingai padidinti įstrigusio turto riziką.“
Kas yra kiekybiniai tvarumo modeliai ir kaip jie veikia?
„Tvarumo veiksniai yra sudėtingi ir orientuoti į ateitį, todėl jiems reikalingi tikslūs kiekybiniai modeliai, galintys šias temas paversti praktiškai naudojamomis įžvalgomis investavimo ir rizikos valdymo sprendimuose.
Kiekybiniai tvarumo modeliai atlieka kelias esmines funkcijas. Viena svarbiausių – dvigubo reikšmingumo principo įgyvendinimas, leidžiantis finansų institucijoms vienu metu vertinti tiek finansinį, tiek poveikio reikšmingumą.
Be to, šie modeliai padeda ESG (angl. Environmental, Social and Governance) temas paversti sprendimams parengtomis įžvalgomis, kurios taikomos tiek tvarių investicijų, tiek skolinimo sprendimų kontekste.
Galiausiai, tvarumo modeliai leidžia kiekybiškai įvertinti rizikas ir galimybes pinigų srautuose, vertinimuose, kredito rodikliuose ir kapitalo poreikiuose. Tai sudaro pagrindą labiau pagrįstiems sprendimams dėl įmonių vertinimo, limitų ir kitų esminių parametrų.“
Kaip atrodo tavo kasdienis darbas su tvarumo modeliais?
„Dirbu su dviem su tvarumu susijusiais modeliais – House View ir mScore. Abu priskiriami aukščiausio lygio modeliams (pagal svarbą bankui), todėl turi būti revaliduojami kasmet. Kadangi jie nuolat tobulinami ir keičiami, pakartotinis vertinimas sudaro reikšmingą mano darbo dalį.
Kiekviena modelių validacija apima kelias pagrindines sritis: vertiname dokumentacijos kokybę ir pakankamumą, tikriname įvesties duomenis, atliekame konceptualią modelio peržiūrą. Vėliau seka veikimo ir stabilumo testai bei gautų rezultatų analizė.
Taip pat nuolat tikriname, ar modeliai atitinka besikeičiantį reguliacinį kontekstą. Kiekviena validacija užbaigiama pastebėjimais ir rekomendacijomis, skirtomis modelių kūrėjams ir savininkams.
Be šių modelių, dirbu ir su kitais su tvarumu susijusiais projektais – pavyzdžiui, Grupės investicinio profilio validavimu bei SustAInalyst – dirbtinio intelekto pokalbių robotu, padedančiu investavimo ir ESG specialistams atsakyti į turto valdymo ir atsakingo investavimo užklausas.“
Kokia tvarumo modeliavimo ateitis?
„Reguliaciniai lūkesčiai nuolat keičiasi ir skatina kiekybinius tvarumo modelius judėti didesnio (beveik mokslinio) griežtumo, geresnio atsekamumo ir didesnio atsparumo link. Tai ypač aktualu artėjant Tvaraus finansavimo informacijos atskleidimo reglamento (angl. Sustainable FInance Disclosure Regulation) 2.0 įsigaliojimui, kuris numatomas 2027 metų pabaigoje ar 2028-aisiais.
Žvelgiant į ateitį, matau penkias pagrindines kryptis, kurios formuos tvarumo modelių raidą:
- Perėjimo laikotarpio modeliavimas. Dėmesio centre vis dažniau atsidurs ne istoriniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų duomenys, o įmonių perėjimo prie tvaresnių sprendimų planų patikimumas, jų suderinamumas su ilgalaike kryptimi ir realūs, pamatuojami pokyčiai.
- Integruota kontrolė ir paaiškinamumas. Tvarumo kontrolės prieš ir po sandorių, „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) rizikos patikros ir bazinio lygio paaiškinamumas bus nuosekliai integruojami į visą investicinių sprendimų priėmimo procesą.
- Dėmesys ne tik klimatui. Modeliai vis plačiau apims gamtos ir biologinės įvairovės integravimą, žmogaus teisių bei minimalių apsaugos priemonių vertinimą, o dvigubo reikšmingumo principas taps visos logikos pagrindu.
- Perėjimas prie įmonių teikiamų duomenų. Platesnis Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), Europos tvarumo ataskaitų rengimo standartų (angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS) ir ES taksonomijos taikymas bei Tvarių finansų informacijos atskleidimo reglamento (angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation, SFDR) 2.0 įgyvendinimas leis užtikrinti aiškesnį auditą, versijų kontrolę ir mažesnę priklausomybę nuo abejotinos kokybės trečiųjų šalių duomenų ir jų reitingų.
- Scenarijų ir neapibrėžtumo valdymas. Reguliarus kelių scenarijų, tikimybinės ir jautrumo analizės taikymas reikšmingiausio neigiamo poveikio (angl. Principle Adverse Impacts, PAI), „Nedaryti reikšmingos žalos“ (angl. Do No Significant, DNSH) principams ir suderinamumo rodikliams, skiriant ypatingą dėmesį vertinimo neapibrėžtumui.
