Savanorystę atrado pakviesta studijų draugės

„Pirmą kartą savanoriauti pabandžiau prieš 12 metų, pirmame kurse. Eiti savanoriauti pasiūlė studijų draugė. Prisijungėme prie tuo metu, o ir dabar dar vykdomos savanorių korepetitorių programos „Ne imti, bet duoti“. Eidavome į vaikų globos namus, padėdavome vaikams mokytis, ruošti namų darbus, su vyresniais kalbėdavome apie išsilavinimo svarbą, apie galimas profesijas, studijų kryptis, kaip jos vyksta“, – prisimena Eglė Šileikytė ir juokiasi, kad dar ir pati tuo metu nedaug ką apie mokslus težinojo.

Studijoms suintensyvėjus, Eglei teko stabdyti savanoriavimą, tačiau ji visada žinojo, kad nori grįžti: „Visą laiką jaučiau, kad noriu padėti, bet pačioje savanorystės pradžioje man ne visai buvo aišku, kaip galiu tai padaryti, o draugės pasiūlymas ir pabandymas kartu savanoriauti tapo labai geru pagrindu – supratau, kad ši veikla man tikrai patinka“. Kiek vėliau, taip pat dar studijuodama, E. Šileikytė prisijungė prie socialinės paramos centro vykdytos ir dar šiuo metu tęsiamos veiklos, teikiant integralią pagalbą namuose: kartu su socialiniais ir slaugos darbuotojais eidavo padėti negalią turintiems ir senyvo amžiaus žmonėms jų namuose – tvarkyti, gaminti, nupirkti reikalingų maisto produktų, tiesiog aplankyti ir pasikalbėti.


Savanoriauti „Maisto banke“ pakvietė ir kolegas

 

Baigusi chemijos mokslus, dirbusi pagal įgytą profesiją ir kurį laiką gyvenusi užsienyje, grįžusi prieš penkerius metus Eglė įsidarbino „Danske Bank“ Lietuvoje kaip finansinių nusikaltimų prevencijos analitikė. Organizacijoje Eglė ne tik pritaikė savo analitinio darbo įgūdžius, bet ir, jos dienai įgavus aiškią struktūrą ir turint laisvo laiko, grįžo savanoriauti. „Tuo metu rinkausi iš šalyje žinomiausių paramos organizacijų. Nusprendžiau pabandyti savanoriauti „Maisto banke“ – ten ir likau. Pradėjau nuo darbo sandėlyje, maisto rūšiavimo, paskui prisidėjau prie maisto paketų dalinimo pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenimis fondo programą“, – sako Eglė.

Maisto paketai pagal šią programą dalinami kartą per du mėnesius, bet būna, dalinimas užsitęsia, todėl ir savanorės pareigas „Maisto banke“ Eglė eina dažniau. „Prisijungiu pagal poreikį ir galimybes. Vienas iš tokių kartų buvo, kai į „Maisto banką“ vykome su visa komanda – pernai metais padėjau organizuoti savanorystės dieną ir pasiūliau kolegoms savanoriauti organizacijoje, kurią pažįstu“, – pasakoja Eglė. Pasak jos, ta diena buvo išskirtinė: „Su kolegomis buvome ne įprastoje darbo vietoje, kurioje kartu užsiėmėme nauja veikla. Turėjome galimybę vienas kitą pamatyti naujoje aplinkoje, gerai leidome laiką, buvome labiau atsipalaidavę, bet turėjome bendrą tikslą – padėti žmonėms.“

Pagalvokite, kur jaučiate prasmę bei vertę, ir tiesiog pabandykite. Pradžioje gąsdina tai, ko nežinai.

Draugų, šeimos ar kolegų kompanija, su kuria vykstama savanoriauti, gali tapti gera paskata pradėti savanoriauti – įsitikinusi Eglė. Norintiems, bet nesiryžtantiems išbandyti šią veiklą, ji pataria pirmiausia susirasti organizaciją, kurios veikla atrodo reikšminga, kurios tikslai asmeniškai yra svarbūs, kurioje gali pritaikyti asmeninius ar profesinius įgūdžius: „Pagalvokite, kur jaučiate prasmę bei vertę, ir tiesiog pabandykite. Pradžioje gąsdina tai, ko nežinai.“

Metų savanorę įkvepia taip pat savanoriaujančių kolegų pavyzdžiai

 

„Danske Bank“ Lietuvoje darbuotojams paskata savanoriauti gali būti ir organizacijos nuo praėjusių metų kovo savanorystei skiriamos jau ne viena, o trys apmokamos darbo dienos. „Tai labai gera paskata pabandyti kažką naujo, ypač tiems, kurie nedrįsta ar nežino nuo ko pradėti, nežino organizacijų, kur galima savanoriauti. Kai darbovietė paskatina, kai padeda kolegos ir ypač vadovai, tai tikrai motyvuoja.“ Eglė pernai jau pasinaudojo visomis trimis apmokamomis dienomis savanorystei – anksčiau šiai veiklai skirdavo savo atostogų dienas. „Man tiesiog teikia malonumą tai, kad galiu kažkam padėti. Jaučiu, kad ir pati, susidurdama su skirtingais žmonėmis, skirtingomis situacijomis, augu. Savanorystė ugdo sąmoningumą, praplečia akiratį, stiprina atjautą“, – motyvais dalinasi Eglė.

Nors apdovanojimas buvo labai netikėtas – kitų, net apdovanojimams nenominuotų kolegų pavyzdžiai įkvepia mane pačią – džiaugiuosi, kad buvau įvertinta už tai, ką mėgstu veikti, už papildomą veiklą, kuri man yra svarbi.

Už darbą „Maisto banke“, Ukrainiečių registracijos centre ir kitą savanorišką veiklą praėjusiais metais Eglė išrinkta „Danske Bank“ Lietuvoje Metų savanore. „Nors apdovanojimas buvo labai netikėtas – kitų, net apdovanojimams nenominuotų kolegų pavyzdžiai įkvepia mane pačią – džiaugiuosi, kad buvau įvertinta už tai, ką mėgstu veikti, už papildomą veiklą, kuri man yra svarbi,“ – sako Eglė ir neslepia, kad apdovanojimas ją skatina daryti dar daugiau: „Dar praėjusiais metais ėmiau domėtis ir noriu išbandyti kažką naujo. Savanoriaudama noriu daugiau tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, tiesiogiai jiems padėti. Turiu idėjų, kur galėčiau tai padaryti ir dabar laukiu informacinio renginio vienoje organizacijoje.“

Mokosi kalbos, kad pagalbos prašantieji jaustųsi mažiau atskirti

 

Tam, kad galėtų daugiau bendrauti su pagalbos besikreipiančiais ir geriau jiems padėti, Eglė dar pernai metų pradžioje ėmė savarankiškai mokytis rusų kalbos. „Dirbdama „Maisto banke“ supratau, kad man labiausiai patinka, kai turiu tiesioginį kontaktą su paramos gavėju, galiu bendrauti, užmegzti ryšį. Dėl savanorystės šioje organizacijoje ir ėmiau mokytis rusų kalbos – kartais ten ateina žmonės, kurie nekalba lietuviškai, jaučiau, jog negaliu pilnai savo pareigų atlikti, tinkamai jiems padėti, atsakyti į kylančius klausimus, turėjau prašyti kitų savanorių pagalbos“, – pasakoja Eglė Šileikytė.

Dar kartą labai aiškiai rusų kalbos žinių poreikį ji pajuto, kai, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, nusprendė savanoriauti ukrainiečių registracijos centre. „Ten įvairią veiklą ukrainiečių vaikams vykdžiusi organizacija „Niekieno vaikai“ skelbė, kad darbui rusų kalba nėra būtina. Vis tik, būdama ten jutau, kad be jos negaliu su vaikais užmegzti ryšio.“ Nors savanorystės organizacijoje Eglė netęsia, rusų kalbos nesiliovė mokytis ir šiemet galvoja pasiieškoti mokytojos/-o. Lietuvoje apsigyvenant vis daugiau ukrainiečių ir Eglei tęsiant savanorystę „Maisto banke“ ir kitose organizacijose, rusų kalbos žinių, ji tikra, prireiks: „Kai gali susikalbėti su pagalbos prašančiais – su sunkumais susiduriančiais, senyvo amžiaus, vienišais, pabėgėliais, t.y. pažeidžiamais žmonėmis, jie mato tavo nuoširdų norą padėti, jaučiasi labiau įtraukti, visuomenėje lieka mažiau atskirties.“