Tam, kad paaiškintų mamai, kaip jaučiasi, Austėja braižė schemas. Dabar jis atvirai ir drąsiai atsakinėja į užduodamus klausimus apie lytinę tapatybę, dalinasi kelionės iki supratimo, jog yra nebinarinės lyties, patirtimi, aktyviai dalyvauja „Danske Bank“ Lietuvoje susibūrusios LGBTQ+ bendruomenės „Rainbow Network“ veikloje, veda mokymus apie įvardžius, kuriuos reikėtų naudoti bendraujant su žmonėmis. Austėja sutinka, kad supratimas ir palaikymas LGBTQ+ žmonėms yra labai svarbus, bet jam atrodo neteisinga, kad už jų teises kovoja labiau girdimi ir matomi ne LGBTQ+ žmonės. 

Bendraudami su LGBTQ+ žmonėmis bijo suklysti
​„Specialiai kalbėdama apie save pirmiausia naudoju vyrišką giminę, nes žmonės to labai vengia, nors, kai klausia, visada sakau, jog noriu, kad į mane būtų kreipiamasi tiek „ji“, tiek „jis“ įvardžiu. Beveik niekas nesako „jis“, nebent artimi draugai. Kalbant angliškai viskas paprasčiau – daugiskaitoje įvardžiai „jie“/„jos“ skamba taip pat – „they“/„them“, – sako Austėja Račaitė, Danske Bank Lietuvoje Saugumo mokymų ir informacijos sklaidos konsultantas. Pasak jo, apskritai žmonės bendraudami su juo, labai bijo suklysti: „Jei suklysta, jaučiasi kalti ir nežino, ką daryti, nežino, ką daryti su baime ir su kaltės jausmu, todėl dažniausiai net nebando arba ignoruoja.“ 

Taip besijaučiantiems žmonėms Austėja visada stengiasi pabrėžti, jog niekas nesitiki tobulumo. „Mes tiesiog tikimės, kad tu bandysi, o klysti yra visiškai normalu, ypatingai, kai žmonės neturi patirties bendraudami su trans ar nebinarinės lyties asmenimis. Esmė yra tiesiog bandyti, o jei tave pataisys – juk ne pasaulio pabaiga. Viskas labai paprasta – gali atsiprašyti ir panaudoti teisingą įvardį“, – pataria Austėja. Ką dar gali padaryti, o tiksliau – nedaryti bendraujant su LGBTQ+ žmonėmis – neklausinėti apie tai, kaip jis/ji suprato apie savo lytinę tapatybę, nepasakoti istorijų, kaip jiems yra buvę bendraujant su kitais LGBTQ+ žmonėmis, ir neprašyti patarimų. – „Ne visi LGBTQ+ žmonės nori atsakinėti į klausimus ir tai reikia turėti omeny!“ 

 

Studijuojant nebinarumas tapo asmenybės dalimi 

Klausimai apie tai, kas yra ir kaip jaučiasi, pačiai Austėjai ėmė kilti studijuojant universitete. „Buvo antras ar trečias kursas, kai realiai pradėjau kelti klausimus dėl savo lyties identiteto. Studijuodamas jau žinojau, kad esu „queer“, džiaugiuosi tuo, kad studijuojant psichologiją, nesusidūriau su jokia diskriminacija nei iš savo kursiokų, nei iš dėstytojų. Blogiausia, su kuo teko susidurti studijuojant, tai, kad tekdavo mokytis iš senesnių vadovėlių, kuriuose, pavyzdžiui, homoseksualūs vyrai yra apibūdinami, kaip vyrai, kurie bijo savo vyriškumo“, – dalinasi Austėja.  

Kaip ir aiškus supratimas, kad nėra heteroseksualus žmogus, taip kažkuriuo momentu Austėjai tapo aišku, jog yra nebinarinės lyties. „Mane pasiekdavo vis daugiau informacijos apie lyties identitetus, vis daugiau kitų žmonių istorijų. Pradėjau savęs klausinėti, ką man reiškia būti moterimi, ir supratau, kad žodis „moteris“, „mergina“ man visai netinka. Nei vienas jų niekaip nesisiejo su manimi. Iš kitos pusės, lygiai taip pat nesijaučiau vyru ar vaikinu. Pradėjau jungtis į įvairias interneto bendruomenes, ieškoti informacijos. Taip, natūraliai, nebinarumas tapo nemaža mano asmenybės dalimi.“ 
Pirmiausia apie nebinariškumą garsiai kalbėti Austėja pradėjo su draugais. „Dažniausiai yra taip, kad jei pats esi iš LGBTQ+ bendruomenės, tai ir didžioji dalis tavo draugų yra iš jos. Vienas pradeda kalbėti. Pamatai, jog ir kitas taip ar panašiai jaučiasi. Pasidalini savo jausmais, mintimis. Taip po truputį eini nuo draugų prieš šeimos. Mamai, pamenu, kalbėdama apie savo lyties identitetą, tiesiog braižiau schemas, kaip žmonės gali save identifikuoti lyties atžvilgiu“, – prisimena Austėja.  

Norėtų, kad išgirstų ne LGBTQ+ žmones remiančiuosius, o juos pačius

Kai baigė studijas, nors, kaip ir visi absolventai ieškojo įvairių galimybių įsidarbinti, Lietuvoje veikiantis „Danske Bank“ technologijų ir paslaugų centras buvo pirmojoje vietoje pagal pasirinkimą. „Tai viena tų organizacijų, kuri labai aiškiai rodo dėmesį įtraukčiai ir įvairovei. Tai man labai svarbu. Be to, čia dėl darbo besikreipiantys žmonės, pildydami dokumentus, turi pasirinkimą nurodyti ne tik vyrišką ar moterišką, bet ir nebinarinę lytį. Tai man buvo ženklas, jog turiu dirbti čia“, – sako Austėja. Tiesa, iš pirmo bandymo įsidarbinti jai nepavyko, bet, antrą kartą pateikusi pareiškimą dirbti pagal karjeros (re)starto programą „FuturePros“, buvo priimta ir jau treti metai dirba saugumo mokymų ir informacijos apie saugumą sklaidos srityje.  
Nepraėjus nei pusmečiui nuo darbo pradžios, Austėja prisijungė prie visoje „Danske Bank“ grupėje veikiančios „Rainbow Network“ – LGBTQ+ asmenis ir juos palaikančius jungiančios bendruomenės. Po metų jis tapo ir iki šiol kartu su kolega vadovauja šiai bendruomenei Lietuvoje. „Esu ir globalios bendruomenės narys, dirbu įtraukios kalbos darbo grupėje, su kuria šiuo metu rengiame gidą apie įtraukią kalbą. Taip pat vedu mokymus apie kreipinius bendraujant su LGBTQ+ žmonėmis“, – pasakoja Austėja. Pasak jo, kaip ir „Rainbow Network“ yra atvira visiems, ne tik LGBTQ+ bendruomenės žmonėms, taip ir didžioji dalis jos organizuojamų veiklų skirtos visiems, remiantiems, suprantantiems ir norintiems geriau suprasti LGBTQ+ žmones, juos priimti, palaikyti.  
Austėja supranta, kad turėdami bendraminčių, juos palaikančių, LGBTQ+ žmonės yra stipresni, tačiau tuo pačiu jį erzina tai, kad šių žmonių problemos yra sprendžiamos tik tada, jeigu į jas dėmesį atkreipia ne LGBTQ+ žmonės. „Man tai atrodo labai neteisinga. Kodėl mes negalime kalbėti už save, kodėl reikia, kad kas kitas kalbėtų už mus? Čia tas pats, jei moterų teises gintų vyrai. Žinoma, mums labai svarbu, kad yra, kas mus palaiko ir supranta, bet taip norėtųsi, kad pasiklausytų ir išgirstų mus!“