Aukštąsias IRT studijas meta pusė studentų

„Investuok Lietuvoje“, Infobalt“ ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas tyrimas rodo, kad IRT studijas aukštosiose mokyklose baigia vos pusė, o IRT profesijose darbuojasi trečdalis visų įstojusių studentų. Beveik ketvirtadalis įstojusių jų iškrenta dar pirmojo kurso metu.

Dažniausios aukštųjų mokyklų minimos iškritimo priežastys – mokyklinių žinių ir įgūdžių spragos, anksti pradedama dirbti ir bendrai motyvacijos stoka užbaigti studijas, dalis studentų nurodo, kad studijos neatitiko lūkesčių ar mokymosi krūvis buvo per didelis. 

Skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ duomenimis, šiandien Lietuvos rinkai trūksta bent 14-15 tūkst. IRT specialistų. O iki 2030 metų jų gretas reikės papildyti dar bent 40 tūkst. arba, siekiant aukščiausių tikslų – 70 tūkst. naujų specialistų.

IRT specialistų nepakankamumas stabdo šalies skaitmenizaciją ir konkurencingumą, atsiliepia sukuriamai vertei bei aukščiausią vidutinį atlyginimą turinčio sektoriaus darbuotojų į biudžetą sumokamiems mokesčiams.

„Investuok Lietuvoje“, „Infobalt“ ir „Danske Bank“ organizuotoje konferencijoje „IT diplomas: karjeros garantas ar tik formalumas?“ akademinės visuomenės ir verslo atstovai konferencijoje dalijosi įžvalgomis, kokia yra ir kokia turėtų būti informacinių technologijų krypties studijų teikiama pridėtinė vertė studentams jų būsimos karjeros prasme. Diskusijos dalyviai, tarp kurių buvo ir studentų atstovas, svarstė, kokios priemonės padėtų aukštojo mokslo studijas baigti didesnei daliai studentų ir daugiau jų ateitų dirbti į IRT sektorių.

Pasak tyrimo rezultatus pristačiusios „Investuok Lietuvoje“ talentų plėtros ekspertės Kristinos Maldonienės, į Lietuvą ateinančios užsienio kapitalo įmonės itin vertina Lietuvos IT profesionalus ir jų pasiūla yra kertinė sąlyga Lietuvai išlaikyti konkurencingumą pritraukiant globalių verslų investicijas. 

„Tačiau iškritimo iš studijų statistika liudija, kad ugdydami IT talentus vis dar neišnaudojame visų galimybių. Iškritimo iš studijų problema turėtų būti sprendžiama nacionalinio lygmens susitarimais bei priemonėmis. Viena iš galimų alternatyvų, pažangos stebėsenos ir ankstyvojo įspėjimo prevencijos sistemų diegimas aukštosiose mokyklose, padėsiančių kuo anksčiau identifikuoti iš studijų galinčius iškristi studentus ir laiku suteikti jiems reikalingą pagalbą“, – teigė ji.

Pažindinti su IRT karjera reikia nuo mokyklos suolo

„Infobalt“ švietimo projektų vadovas Andrius Plečkaitis pabrėžė, kad siekiant gerinti aukštojo mokslo IRT studijų baigiančių ir įsidarbinančių IRT sektoriuje studijų absolventų rodiklius daug atsakomybės tenka pačiam studentui. Tuo metu aukštosios mokyklos, valstybės institucijos ir verslas pirmiausia turėtų sukurti tinkamas sąlygas vidurinėje mokykloje, siekiant kad į šias studijas ateitų motyvuoti, pasiruošę gilintis į tokius dalykus kaip matematika, algoritmai, logika, kurie sudaro informatikos pagrindą, ir, svarbiausia, savarankiškai mokytis gebantys abiturientai. 

„Skaitmeninių technologijų sektoriuje yra daugelio skirtingų kvalifikacijų poreikis, ir dauguma studentų ieško ir atranda savo vietą. Sakyčiau, baigęs IT studijas nebūtinai turi dirbti programuotoju, kad turėtum įdomų darbą ir prisidėtum prie pasaulyje matomų produktų kūrimo.  Tačiau, kad  lūkesčiai būtų pagrįsti, reikėtų dar nuo mokyklos suolo pradėti supažindinti su karjera IRT sektoriuje, taip pat duoti moksleiviams daugiau galimybių išbandyti ir suprasti, kad kurti šioje srityje įdomu ir sekasi“, – teigė jis.

Anot A. Plečkaičio, geras pavyzdys – bendrovės „Visma Lietuva“ sukurta platforma „Angis.net“, kuri padeda informatikos mokytojams įdomiai vesti pamokas, o paaugliams – per žaidimus susipažinti su programavimo specifika. Programavimą šioje platformoje jau išbandė per 15 tūkst. moksleivių. 

„Kitas svarbus dėlionės elementas – nors kaip rodo statistika, aukštasis mokslas IT specialistams yra svarbus, baigusiems garantuoja aukštesnes pajamas, bet vien aukštosios mokyklos niekaip nesugebės užpildyti IT specialistų trūkumo. Galų gale, norint dirbti IT specialistu, aukštasis išsilavinimas nėra būtina sąlyga. Todėl renkantis savo kelią verta pasižiūrėti  tiek į profesinį mokymą, tiek į šiemet startuojančias trumpąsias studijas kolegijose, o jau turintiems kvalifikaciją – į vis lankstesnes perkvalifikavimo galimybes“ , – dėstė „Infobalt“ ekspertas. 

A. Plečkaičio teigimu, valstybės masto klausimas yra sukurti ir tobulinti sistemą, kurioje studentai galėtų lengviau judėti tarp skirtingų švietimo lygių. Įstoję aukštąją mokyklą, bet pamatę, kad studijuoti per sudėtinga, jie galėtų sklandžiai, pripažįstant jau įgytas žinias ir kompetencijas, rinktis pereiti į trumpąsias studijas ar profesinio lygmens mokslus, ir atvirkščiai. Tai padėtų su mokymosi sunkumais susidūrusiems, bet mokslų krypties nenorintiems keisti studentams pasirinkti tinkamą mokymosi lygmenį ir apimtis, o valstybei bei verslui - išlaikyti juos švietimo sistemoje ir padėti įgyti vienokią ar kitokią kvalifikaciją“.

Verslas siūlo sąlygas, leidžiančias derinti studijas ir darbą

Konferencijos dalyviai taip pat pabrėžė poreikį sudaryti sąlygas studentams derinti studijas ir darbą. „Danske Bank“ padalinys Lietuvoje remdamasis skandinaviška patirtimi jau prieš ketverius metus pradėjo vienerių metų trukmės programą „Future Pros“. Ji leidžia pradedantiems specialistams įgyti darbinės patirties pasirinktoje srityje, o studijuojantiems – lanksčiai derinti mokslus su darbu. 

Toks formatas itin pasiteisino – pasak „Danske Bank“ Talentų konsultantės Gabijos Mušeikytės, nuo 2019 m. programos dėka karjerą pradėjo jau apie 130 dalyvių, o kandidatų buvo bene dešimt kartų daugiau. 

„Didelė dalis jų – studentai, tad paklausa tokiam lanksčiam darbui tikrai didelė. Tuo tarpu, nauda visapusiška – studentų mokslai nenukenčia, jie įgyja rimtos darbo patirties, o apie 80 proc. „Future Pros” kolegų po programos lieka dirbti „Danske“, – pasakojo G. Mušeikytė. – “Vis tik, kad tokia programa būtų sėkminga, darbdaviai turi pasiūlyti lankstumą ir įsipareigoti padėti studentams tęsti mokslus, pavyzdžiui, pagal poreikį keičiant darbo grafiką, suteikiant nuotolinio darbo galimybes ir panašiai.“ 

Vykusios diskusijos dalyviai akcentavo aukštojo mokslo vertę tolesnėje profesinėje karjeroje. Gebėjimas „išmokti mokytis“, specifinių žinių ir kompetencijų įgijimas, platesnis požiūris į gyvenimą, kuris yra vertingas bendraujant su skirtingais žmonėmis bei integruojantis darbo rinkoje, pagaliau pats studijų baigimas rodo asmenybės brandą ir kuria būsimiems IT profesionalams geras augimo perspektyvas.

Sutarta, kad studijų metu studentai kartu su diplomu, išsineša  visą kompleksą žinių ir gebėjimų, kuriuos ateityje panaudos profesinėje veikloje. Tuo pačiu renginio dalyviai pritarė, kad ir aukštosios mokyklos jau gali lanksčiau organizuoti studijas, išnaudodamos hibridinių, nuotolinių studijų galimybes.