Tiesioginiame darbe su žmonėmis vyresni darbuotojai jaučia mažesnį emocinį krūvį 

„Su amžiumi labai gerėja emocijų reguliavimo gebėjimai. Geriau mokame reguliuoti savo emocijas, geriau mokame nuskaityti kitus žmones, kaip jie jaučiasi, kokio jie yra charakterio, tipažo. Kuo vyresni tampame, tuo gebame greičiau pajusti žmones. Mums reikia mažiau informacijos, kad suprastume kitus ir užmegztume kontaktą. Greičiau susikalbame. Dėl to pastebima ir tyrimai rodo, jog ten, kur yra vyresni žmonės, kolektyvas labiau susišnekantis“, – dalinasi prof. dr. Bernadeta Goštautaitė. 

Šis gebėjimas drauge su atsakingai priimamais sprendimais, kuriuos skatina suvokimas, kad aktyviam profesiniam gyvenimui likęs laikas yra ribotas, leidžia vyresnio amžiaus žmonėms geriau valdyti konfliktus. „Ši savybė ypatingai vertinga dirbant tiesiogiai su žmonėmis. Toks darbas reikalauja labai daug emocinio įsitraukimo, savo emocijų reguliavimo, kitų emocijų atpažinimo, pavyzdžiui, kokios nuotaikos klientas šiandien, ką jam reikėtų pasakyti, o ko geriau nesakyti, kaip reaguoti į jo komentarus“, – sako Bernadeta Goštautaitė. Pasak jos, dėl šios priežasties, tiesioginis darbas su žmonėmis, kaip žinia, susijęs su daug streso, kuris veda į perdegimą, psichinės sveikatos blogėjimą. 

 

„Blogėjant emocinei gerovei, mažėja pasitenkinimas darbu, todėl darbuose, kur reikia daug dirbti tiesioginiai su klientais, jauni žmonės neilgai ištveria. Tuo tarpu vyresni, kurie, kaip minėjau, geba geriau reguliuoti savo ir suprasti kitų emocijas, bei atitinkamai valdyti ar net išvengti konfliktų, tiesioginiame darbe su klientais nejaučia tokio didelio emocinio krūvio ir jis nėra ypatingai neigiamas. Mano banko sektoriuje atliekami tyrimai patvirtina, kad vyresni žmonės, dirbantys klientų aptarnavimo pozicijose, sugeba išlaikyti pasitenkinimą darbu“, – dalinasi mokslininkė. Pasak jos, todėl šiose pozicijose dirbantys jaunesni gali daug išmokti iš ilgiau dirbančių kolegų: kaip bendrauti su klientais, kaip užbėgti konfliktams už akių, kaip juos spręsti. 

 

 Vyresni darbuotojai suteikia kolektyvams stabilumo

 

„Mūsų atliekamo kito tyrimo rezultatai rodo, jog dėl gebėjimų pažinti kito žmogaus emocijas ir valdyti savas, vyresnio amžiaus mokytojai puikiai geba pažinti vaikus, bendrauti su jais. To jaunesni mokytojai gali pasimokyti iš vyresnių. Tuo tarpu vyresni iš jaunesnių mokosi veržlumo, to tikėjimo, kad ateitis yra begalinė. Nors objektyviai to išmokti neįmanoma – tu žinai, kiek metų darbe tau liko – dar 40 ar tik 5, vyresni mokytojai sako, jog dirbdami su jaunais žmonėmis, jaučiasi kiekvieną dieną turį daug planų, galintys planuoti ateitį. To neišmoksta, bet toje aplinkoje kitaip jaučiasi“, – pasakoja B. Goštautaitė.

 

Jei jaunesni darbuotojai į kolektyvą atneša platesnę perspektyvą, optimistiškesnį požiūrį į ateitį, solidesnio amžiaus kolegos kolektyvui suteikia stabilumo.

 „Vyresni darbuotojai rečiau keičia darbą ne tik dėl to, jog, deja, turi mažiau galimybių, mažiau dairosi naujovių bei jaučiasi prisirišę prie dabartinės komandos. Kita svarbi priežastis – pasitenkinimas dabartiniu darbu. Tikėtina, kad vyresni žmonės jau rado jiems tinkantį ir patinkantį darbą, darbą, kuris jiems yra prasmingas, ir nesvarbu, kas jiems yra prasmė – uždirbami pinigai, galimybė prisidėti prie pasaulio gerovės, saugoti gamtą, t.t – esmė, kad man tinka, ką aš darau“, – aiškina B. Goštautaitė. 

  

Įvairiaamžėse komandose labai svarbus vadovo vaidmuo

 

Komandos stabilumas, pasak profesorės, labai priklauso ir nuo to, kaip vadovas jai vadovauja. „Dirbti su amžiumi įvairia komanda, reiškia dirbti su skirtingais žmonėmis. Pats žmogaus amžius nieko nereiškia – jis turi įtakos, nes skirtingo amžiaus žmonės dažniausiai turi skirtingas kompetencijas, skirtingą požiūrį į gyvenimą, į tą pačią ateitį. Taigi, dirbti su amžiumi įvairia komanda, reiškia dirbti su žmonėmis, kurie yra labai skirtingi. Tai yra sudėtinga ir blogiausiu atveju veda prie stiprių emocinių konfliktų. Jei šie emociniai konfliktai yra nevaldomi, kolektyvai negali būti stabilūs“, – sako profesorė.

 

Ji tęsia: „Viena konflikto pusė gali būti visiškai emocinė, tačiau kita – kūrybinga. Jei skiriama laiko konfliktui išsiaiškinti, tikėtina, kyla naujos mintys ir idėjos. Būtent diskutuojant, įdedant pastangų suprasti kitokį požiūrį, gavus įkvėpimą – išgirdus apie tai, apie ką pati niekada nebūtumei pagalvojus, gimsta kūrybiniai sprendimai“, – pasakoja prof. dr. B Goštautaitė. Ji atkreipia dėmesį, jog ne visose situacijose – ne visose komandose, kompanijose reikalingi kūrybingi sprendimai: „Pavyzdžiui, gamyboje, kur svarbiausias – efektyvumas, rutininis darbas, kūrybiškumo nereikia. Taigi, egzistuoja ribos, kada ir kur amžiaus įvairovė gali duoti naudos.“ 

 

Ten, kur kūrybingumas yra reikalingas, labai svarbus lyderio, o pagrindinis vadovo darbas – įtraukties užtikrinimas: „Nuo vadovo priklauso, ar jis sugebės dėl amžiaus, atitinkamai – patirties, požiūrio atsiradusius nesutarimus komandoje suvaldyti taip, kad jie virstų produktyvia diskusija. Ar tokiose komandose, kuriose labai svarbi įtrauktis, kiekvienas jaučiasi psichologiškai saugus išsakyti savo nuomonę įvairiais klausimais. Jei taip, tokios komandos laimi, nes kai daugiau skirtingų nuomonių – daugiau skirtingų sprendimų“, – aiškina B. Goštautaitė.

 

Įtraukiose komandose jaunesni mokosi iš vyresnių ir atvirkščiai 

 

Įtrauktis būtina ir tam, kad komandos nariai vieni iš kitų – jaunesni iš vyresnių ir atvirkščiai – mokytųsi.
„Jei kiekvieną situaciją vertiname kaip galimybę kažką išmokti, nepriklausomai – iš vyro, moters, emigranto, jaunesnio ar vyresnio žmogaus, į kiekvieną naują patirtį, į kiekvieną skirtumą, pavyzdžiui, skirtingas nuomones komandoje, žiūrime kaip į galimybę kažko išmokti. Noras mokytis taip pat priklauso nuo asmeninės patirties“, – paaiškina mokslininkė. Ji taip pat dar kartą atkreipia dėmesį, jog nebūtinai jaunesni turi ir gali mokytis iš vyresnių ir pateikia pavyzdį: per pandemiją vyresni žmonės iš savo jaunesnių kolegų mokėsi technologinių dalykų. – „Galima sakyti, kad visa švietimo sistema išgyveno iš bendradarbiavimo tarp jaunesnių ir vyresnių pedagogų.“ 

 

Tai, kad komandos, kuriose bendradarbiauja ir bendrų sprendimų ieško skirtingo amžiaus žmonės, laimi, patvirtina ir vieno didžiausių Lietuvos darbdavių – „Danske Bank“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Indrė Sakalauskienė: „Beveik kas dešimtas mūsų technologijų ir paslaugų centro darbuotojas – vyresnis nei 40 metų amžiaus. Siekiame, kad jų skaičius tik didėtų, nes kiekvieną dieną matome, kaip amžiumi įvairios komandos geba ir sėkmingai bendradarbiauja ne tik vykdydamos kasdienius darbus, bet ir kurdamos naujus sprendimus, ieškodamos atsakymų į kylančius klausimus. Tarptautinė patirtis, kai visoje „Danske“ grupėje darbuotojų amžiaus vidurkis siekia 43 metus, suteikia žinių ir praktikos, kaip kuo efektyviau valdyti ir išnaudoti amžiumi įvairių komandų potencialą.“ 

„Danske Bank“ nuolat ieško įvairaus amžiaus talentų. Technologijų ir paslaugų centras vykdo ilgalaikę, į vyresnio amžiaus darbuotojus orientuotą strategiją, kuria siekia užtikrinti komandų įvairovę bei didinti vyresnio amžiaus darbuotojų dalį kolektyve, tuo pačiu – tvarių pokyčių visuomenėje, kurioje brandūs talentai labiau savimi tikėtų bei drąsiau ryžtųsi pokyčiams.