Ne „senas“, o „brandus“ žmogus. Ne „vyras“, „žmona“, „vaikinas“, „mergina“, o „partneris“, „partnerė“. Ne „invalidas“, o „negalią turintis žmogus“. Ne „motinystė“, „tėvystė“, o „vaiko priežiūra“. Tai keli pavyzdžiai, kokių žodžių tekstuose neturėtų naudoti ir kokias alternatyvas gali rinktis kompanijos, kuriančios įvairią ir įtraukią darbo aplinką ir siekiančios, kad tokias jas matytų ir potencialūs darbuotojai. Jei atrodo, kad žodžiai – tik smulkmenos, verta pagalvoti praktiškai: tvyrant įtampai dėl darbuotojų trūkumo, kiek jų potencialiai prarandama, užsidarius mąstymo rėmuose ir vykdant neįtraukią darbdavio komunikaciją.
Pirmiausia – įvairovė ir įtrauktis kaip strateginis verslo prioritetas
„Jei IT specialistas ar inžinierius – tai būtinai vyras, jei dirba paslaugų, klientų aptarnavimo srityje – tai būtinai moteris. Jei fotografuoji komandą, tai jos centre neplanuotai atsiduria vyras baltais marškiniais, ką nors pristatantis, merginos – šonuose, atsitraukusios ir, žinoma, būtinai jaunos, gražios. Tai realūs pavyzdžiai iš mūsų pačių darbo skelbimų, kuriuos rengdavome iki 2020-ųjų, kai organizacija globaliu mastu pasitvirtino naują verslo strategiją,“ – sako „Danske Bank“ Lietuvoje marketingo ir komunikacijos vadovė Akvilė Švolkienė.
„Pokytis prasidėjo ne nuo komunikacijos, noro atrodyti patraukliai įvairias grupes atstovaujantiems potencialiems darbuotojams, o nuo pačios organizacijos aiškaus įvardinimo ir supratimo, kad mūsų klientai yra ir jauni, ir seni, ir heteroseksualūs, ir homoseksualūs, ir biseksualūs, ir negalią turintys ir t.t.“,
— Akvilė Švolkienė
Įvairovę ir įtrauktį įvardijus kaip verslo strateginį prioritetą, pasak A. Švolkienės, prasidėjo pokyčiai visose organizacijos srityse – pradedant produktais, peržiūrint ir užtikrinant, kad jie būtų tinkami įvairioms grupėms, ir baigiant kasdiene komunikacija. „Pirmiausia peržiūrėjome savo interneto svetainę, kaip ten prisistatome, kokį žodyną naudojame. Pavyzdžiui, turėjome įsitikinti, kad lietuviškuose tekstuose, jei neįmanoma išvengti lytį nurodančių žodžių, būtinai per brūkšnelį būtų parašyta to paties žodžio kitos giminės galūnė. Angliškuose tekstuose nešališkumą lyčiai užtikrinti paprasčiau – tereikia naudoti daugiskaitą vietoje vienaskaitos“, – dalinasi komunikacijos ekspertė.
Darbo skelbimus tikrina neutralumą įvairioms tapatybėms užtikrinti padedančia programėle
Lygiagrečiai peržiūrėta ir nuolatos tikrinama globalių paslaugų ir technologijų centro komunikacija socialiniuose tinkluose bei darbo skelbimai:
„Daugiau nei 400 mūsų organizacijoje dirbančių komandų vadovų, per metus parengia mažiausiai 500 darbo skelbimų. Visus juos peržiūri personalo specialistai. Kadangi skelbimų kiekis labai didelis, tekstų peržiūrai naudojame „Develop Diverse“ programėlę. Labai panaši ir taip pat leidžianti išbandyti ją nemokamai yra ir „Textio“ programėlė. Jos rekomenduoja, kuo pakeisti tam tikrus amžiui, lyčiai, etninei ir seksualinei tapatybei, negaliai ir neuroįvairovei jautrius žodžius.“
Kaip jau minėjo Akvilė, organizacijos, kaip darbdavio komunikacijoje svarbu ne tik žodžiai, bet ir nuotraukos, todėl vienas iš žingsnių, kurį ji rekomenduoja padaryti visiems darbdaviams bei kurio prieš kelis metus ėmėsi „Danske Bank“– peržiūrėti duomenų bazėje turimas nuotraukas bei naudoti tokias, kur vyrai nėra galios pozicijoje, kur matomi ir įvairaus amžiaus, ir skirtingų lyčių, ir išvaizdos bei kitaip skirtingi žmones: „Po to, kai pasitelkėme specialistus, kurie atkreipė dėmesį į mūsų daromas klaidas, specialiai organizavomės fotosesiją, kuriai pasikvietėme kiek galėjome skirtingus mūsų kolegas, ir pilnai atnaujinome savo nuotraukų bazę. Jei tokios galimybės organizacija neturi, galima naudotis nemokamomis nuotraukų bazėmis, pavyzdžiui, „Unsplash“, – pataria Akvilė Švolkienė.
Įvairovė ir įtrauktis tampa ypatingai aktuali, kai paliečia tiesiogiai
Išorės konsultantus „Danske Bank“ Lietuvoje pasitelkė vesti įvairovės ir įtraukties mokymus: „Pradėjome nuo mokymų, kad pradžioje bendrai suprastume, kas yra ta įvairovė ir įtrauktis. Saugodamos save nuo perdegimo, mūsų smegenys viską yra susidėliojusios į tam tikras dėžutes. Tai yra normalu ir vienintelis būdas kaip galime smegenims priminti, jog nebūtinai yra taip, kad žiūrėk, šitas žodis gal nelabai apgalvotas, yra nuolatinis mokymasis, mąstymas ir nebijojimas vienas su kitais apsikeisti pastabomis, pavyzdžiui, gal kitą kartą taip nesakyk, nes aš dėl to negerai jaučiuosi“, – pasakoja A. Švolkienė.
Įvairūs įtraukties bei įvairovės mokymai „Danske Bank“ vyksta nuolat. „Juos organizuojame tiek vadovams, tiek visiems darbuotojams. Jie nėra privalomi, bet mes ieškome būdų, kaip sudominti kuo daugiau kolegų. Iš savo pačios patirties žinau, kad įvairovė ir įtrauktis kaip tema tampa ypatingai aktuali, kai paliečia tiesiogiai, pavyzdžiui, kai komandoje atsiranda kolega, kuris patikslina, kad turi sužadėtinį, ne sužadėtinę, arba kai kolegė atsisako kvietimo su komanda vykti į barą, nes mano, kad jai su jaunesnio amžiaus kolegomis ten ne vieta. Iki kol nesusiduri su panašiomis situacijomis tiesiogiai, gyveni lyg burbule“, – patirtimi dalinasi Akvilė.
Penkių žingsnių kelionė link įvairovės ir įtraukties
A. Švolkienė pastebi, kad nepriklausomai nuo užimamų pareigų, kolegos į mokymuose pateikiamą informaciją reaguoja skirtingai, bet nei vienas nepuola ginčytis, prieštarauti ar kažkaip kitaip rodyti atmetimo. Žmonės ir organizacijos turi pereiti penkis raidos etapus, integruojant įtrauktį ir įvairovę savo darbe ir gyvenime:
- Žinome, jog mus supa labai įvairūs žmonės.
- Jau suprantame, kodėl svarbu, kad visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, etninės, seksualinės tapatybės, jaustųsi lygiaverčiai.
- Patys keičiame savo elgesį, kad visi aplinkui jaustųsi lygūs.
- Ne tik patys elgiamės atitinkamai, bet ir kitus raginame bei drąsiname elgtis pagal įvairovės ir įtraukties vertybes, ir, jei reikia – atkreipiame netinkamai pasielgusiųjų dėmesį.
- Jau imamės konkrečių sisteminių veiksmų, kad skatintume teigiamus pokyčius visuomenėje.
Pati Akvilė sako iš „Danske Bank“ organizuotų mokymų išsinešusi supratimą, jog nerealu, kad organizacija ar konkretus žmogus visada pagalvos apie visų aplink esančių galimas tapatybes, kas jiems svarbu, kas tinka, netinka, patinka ar gali nepatikti:
„Svarbiausia, kokia yra tavo intencija. Jei į savo koleges kreipiesi sakydama „mergaitės“ ir mes visos tarpusavyje suprantame, jog šis žodis skirtas išreikšti bendrą ryšį, artumą, o kolektyve jaučiamės visiškai laisvos bet kada pasisakyti apie mums nepriimtiną elgesį, tai nereikia to sureikšminti. Vis tik, jei šį žodį naudoji nesąmoningai, neatsižvelgiant į kontekstą, pvz. kai vadovas taip kreipiasi į darbuotojas komandoje, arba dažnai girdžiu taip vadinamas buhalteres, biuro administratores, tuomet tai nepriimtina ir tai gali kelti problemų ar net tapti rimtų krizinių situacijų priežastimi, ypač, kai tai darome organizacijų išorės komunikacijoje“,
– sako „Danske Bank“ Lietuvoje marketingo ir komunikacijos vadovė.
