Tarptautinis valiutos fondas signalizuoja, kad 2023-ieji bus recesijos metai, apimsiantys maždaug trečdalį pasaulio ekonomikos. Aukšta infliacija, centrinių bankų keliamos bazinės palūkanų normos, barbarų pradėtas ir tebevykdomas karas prieš Ukrainą veržia mūsų išlaidavimo diržus bei priverčia mąstyti apie papildomas galimybes pasididinti pajamas. Vienas iš būdų apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo bei turėti galimybę finansinei grąžai - investavimas. Tačiau pasitaiko vis daugiau atvejų, kuomet patikima nusikaltėlių, apsimetančių „finansiniais brokeriais“ istorijomis ir pinigai yra pervedami į netikrus investicinius produktus. Sudėtingos investicinio sukčiavimo pinklės apglosto įtikėjusius neva dideliu investiciniu prieaugiu ir taip prarandamos ne tik asmeninės, bet ir skolintos lėšos.
Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad 2022 metais finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo beveik 12 mln. Eurų, o incidentų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai lyginant su 2021 metais. Konkrečiai investicinio sukčiavimo atvejų skaičius augo nuo 576 (2021 metais) iki 852 pernai.
Investicinis sukčiavimas - kas tai ir kaip tai veikia?
Tai vienas populiariausių finansinio sukčiavimo tipų, kuomet sukčiai pasitelkę įvairius kanalus (telefoninius skambučius ir žinutes, el paštu, socialines medijas) bando įtikinti gyventojus dideliu investavimo pelnu su garantuota grąža pervedant pinigus tariamai investavimo platformai. Šio sukčiavimo tipo išskirtinumas, kad sukčiai įvilioja aukas į besitęsiantį „katės ir pelės“ žaidimą, ir žingsnis po žingsnio įtikina investuoti vis dažniau ir didinti investavimo sumas, pvz. pirmame žingsnyje auka įtikinama pervesti sąlyginai nedidelę sumą 100-200 Eur, po kuriuo laiko sukčiai kviečia investuotoją į vaizdo skambutį ir fiktyvioje investavimo platformoje demonstruoja puikius pirmos įmokos rezultatus ir finansinę grąžą. Įtikėjęs pilietis kitą kartą perveda jau didesnes sumas 300, 500, 1000 eur ar daugiau, o sukčiai matydami tai suneria pirštus kaip Montgomeris Degėla iš TV serialo „Simpsonai“ ir piktdžiugiškai murma „excellent“. Norėdami paskatinti auką jaustis saugiai, nusikaltėliai kartais netgi perveda jam kelis šimtus eurų atgal - tariamai tai investuotojo uždarbis per trumpą laiką. Tokia strategija gali tęstis mėnesius ar net metus, kol auka galiausiai supranta, kad yra maustoma, arba sukčiai nutraukia bendravimą ir susigrąžinti „investuotus“ pinigus tampa beveik neįmanoma.Pastaruoju metu pastebimas šio sukčiavimo tipo aktyvėjimas socialiniuose tinkluose - Facebook, Instagram, Messenger. Sukčiai susikuria netikras paskyras, perka įrašų, apie neva sėkmingą investavimą reklamą, kad gautų daugiau peržiūrų ir didesnį patiklių žmonių susidomėjimą. Nuspaudus ant reklaminių įrašų ir/ar suvedus savo kontaktinius duomenys, vėliau sukčiai pradeda jau minėtą „katės ir pelės“ žaidimą. Maža to, aukoms būna siūloma pagalba kaip "investuoti" ir atlikti mokėjimo pavedimus, įdiegiant į aukų kompiuterius ar mobiliuosius telefonus nesaugias programas arba suteikiama prieiga prie aukos įrenginių valdymo, t.y. sukčiai perima valdymo kontrolę.
Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet sukčiai taip išradingai apmulkina savo aukas, kad kliento bankui kilus įtarimui dėl galimo sukčiavimo atvejo ir kalbant su pačiu klientu, šis kategoriškai ir įtikinamai atsako į banko darbuotojų klausimus, nurodo mokėjimus atliekantis pats, negana to, meluoja su jau paruošta istorija. Vėliau, po prarastų pinigų, klientai prisipažįsta baisiai klydę ir melavę savo banko darbuotojams, nes taip buvo paliepta sakyti investavimo brokerių, t. y. sukčių. 
Kaip atpažinti investicinius sukčius?
Be jau aukščiau minėtos sukčių veikimo metodikos, svarbu atlikti namų darbus, jeigu įtariate, kad būtent jus kontaktavo investiciniai sukčiai:
· Per užklausą į centrinį banką pasitikrinkite, ar įmonė/brokeris turi licenciją verstis investavimo paslaugomis, ar įmonė veikia teisėtai, ar nėra gauta pakankamai daug skundų dėl įmonės veiklos.
· Su atsargumu vertinkite telefonu, socialiniais tinklais, su jumis susisiekusių investavimo platformų atstovus, ypatingai jeigu šių žmonių nematėte gyvai.· Garantuotos ir didelės grąžos pažadai - tai spąstai, nesivelkite į tolimesnes diskusijas ir nutraukite pokalbius/susirašinėjimus.
· Investavimo pasiūlymai teikiami tik jums asmeniškai, jūs įspėjamas su niekuo apie tai nediskutuoti, duodamas trumpas laiko terminas investuoti jums net nespėjus giliau pasidomėti investavimo produktu, investavimo pasiūlymas pateikiamas ne lietuvių kalba ar skambinama/rašoma iš kitų šalių - tai vieni iš pagrindinių indikatorių, kad su jumis bendrauja sukčiai.
· Niekuomet netikėkite nepažįstamo žmogaus patarimais, ypač, jei patys neišmanote investavimo procesų - konsultuokitės su bankų ar patikimų investicinių bendrovių atstovais.
· Skambinantysis ar per socialinius tinklus rašantis „investavimo brokeris“ vartoja rusų kalbą - pasiųskite jį rusiško karinio laivo kryptimi ir nutraukite pokalbį.
· Tikrinkite telefono numerius ar sukčių pateikiamus bendrovių pavadinimus internete - galbūt apie tai jau bus skelbiama kaip tikrovės neatitinkanti informacija.
· Jeigu nukentėjote nuo investicinių sukčių arba turite informacijos apie juos, nedelsiant informuokite savo banką bei policiją.
Daugiau sukčiavimo pavyzdžių pamatysite „Danske Uni“
3aa78b9e-53b7-41c7-88ba-9a3161889660
Vietoj pokalbių su draugais, tėvais, artimaisiais apie buitį, kylančias kainas, rytinius kamščius vežant vaikus į darželį/mokyklą, papasakokite jiems, kad yra tokių nedorių žmonių, kurie kėsinasi pavogti jūsų santaupas ir turtą, informuokite, kaip jie veikia, tokiu būdu labai stipriai prisidėsite prie informacijos sklaidos, apsaugojimo savęs ir savo artimųjų nuo finansinių praradimų. Įrašo autorius - Andrius Araneckas, Kokybės ir procesų valdymo komandos vadovas.
