Tarptautinė patirtis projektų valdymo srityje Vaivai Adomaitytei leido įsitikinti, jog nesvarbu, kokias geras metodikas moki ir taikai, projekto sėkmė priklauso nuo gebėjimo dirbti su žmonėmis. Tai suprasdama, Vaiva ėmė studijuoti psichologiją, o kadaise patyrusi perdegimą darbe ir išbandžiusi hipnoterapiją – kognityvinę elgesio hipnoterapiją. Savo žinias, daugiau nei 10-metį Jungtinėje Karalystėje praleidusi Vaiva, taiko ir kasdieniame darbe Lietuvoje, vadovaudama strateginiams „Danske Bank“ projektams, toliau mokydamasi ir dalindamasi patirtimi su kolegomis.

  • Ateidamas į grupę asmuo turi prisitaikyti, adaptuodamas jau turimas vertybes. Tuo tarpu grupėje jau susiformavusios vertybės daro įtaką žmogui ir jį keičia.
  • Projektų valdymo metodikos pilnai neįvertina darbo su žmonėmis kompleksiškumo, o nuo gebėjimo jį valdyti priklauso projekto sėkmė.
  • Projekto komandos ne tik diegia naujus procesus, sistemas, bet ir turi užtikrinti, kad žmonės jas supras, priims, kad įgyvendinami projektai atitinka įmonės vertybes, kad jos įsilies į įmonės kultūrą.
  • Vienintelis stabilus dalykas yra pokytis, o nuolatinių pokyčių aplinkoje yra kolegų, kurie patiria stresą, perdegimą ir tai turi įtakos jų emocinei gerovei.
  • Darbdavio požiūris į emocinę gerovę yra viena iš dedamųjų, padedančių susidoroti su stresu darbe ir išvengti perdegimo.

Sėkmė priklauso nuo gebėjimo dirbti su žmonėmis

„Esu baigusi daug skirtingų projektų valdymo metodikų, kurios mokina, kaip sukurti procesą, kaip siekti užsibrėžtų tikslų ir t.t. Vis tik, po kokių 10-ies metų darbo su dideliais projektais patirties Jungtinėje Karalystėje, Londone, supratau, kad nesvarbu, kokios geros metodikos, kurias moki ir taikai, jos pilnai neįvertina darbo su žmonėmis kompleksiškumo, o nuo gebėjimo jį valdyti priklauso projekto sėkmė,“ – sako Vaiva Adomaitytė.

Grupės psichologija, įmonės psichologija kalba apie tai, jog ateidamas į grupę individualus asmuo turi prisitaikyti, adaptuodamas jau turimas vertybes. Tuo tarpu grupėje jau susiformavusios vertybės daro įtaką žmogui ir jį keičia.

Pasak Vaivos, poreikis priklausyti grupei ypač stipriai pasireiškia vaikystėje, taip pat tam tikruose socialiniuose etapuose, kai mes sprendžiame, ar mes „už“ kažką ar „prieš“ kažką, ir tai yra labai svarbu mūsų identitetui. „Organizacijos lygmenyje poreikis priklausyti grupei, tapatintis su ja, dar stipresnis: „Dėl to žmonės dažnai renkasi įmones, kurių vertybės sutampa su jų vertybėmis, įmones, kurių kultūra daro įtaką ir palaiko jų gyvenimo būdą.“ Vaiva įstojo studijuoti verslo psichologijos Londono universitete. „Verslo psichologija apima tokius klausimus kaip, kas motyvuoja žmones pasirinkti įmonę bei joje dirbti. Mokantis, įgytos verslo psichologijos žinios ir įgūdžiai įgalino mane dar geriau dirbti projektų valdymo srityje. Ir dabar dirbu su strateginiais projektais, o tai reiškia, kad projekto komandos ne tik diegia naujus procesus, sistemas, bet ir turi užtikrinti, kad žmonės jas supras, priims, kad įgyvendinami projektai atitinka įmonės vertybes, kad jos įsilies į įmonės kultūrą. Neužtenka įdiegti naujas informacines technologijas – būtina užtikrinti, kad žmonės jomis naudosis ir matys pridėtinę vertę tai darydami.“ 

Vienintelis stabilus dalykas yra pokytis

Taip pat natūraliai, kaip noras studijuoti verslo psichologiją, atsirado poreikis gilintis į individo psichologiją. „Įgyvendinant pokyčius, diegiant naujoves, kaip rodo tyrimai, žmonės patiria gan aukštą streso lygį. Pokyčiai kelia stresą, nes mūsų mintys nori kuo daugiau automatizuoti: atsikeli ryte ir žinai, kur puodukas kavai, kur kava, kur važiuosi, kur statysi automobilį. Automatizuojant daugiau veiksmų, mūsų sąmonė sueikvoja mažiau energijos.“ – sako Vaiva. Vis tik, pasak jos, vienintelis stabilus dalykas yra pokytis, o nuolatinių pokyčių aplinkoje yra kolegų, kurie patiria stresą, perdegimą ir tai turi įtakos jų emocinei gerovei. Tai natūraliai Vaivą nuvedė prie domėjimosi individo psichologija, konkrečiai – kognityvine hipnoterapija, kuri jai pačiai labai padėjo gyvenant Londone, kai patyrė perdegimą – suprato, kad negali ne tik apie darbą galvoti, bet net iš lovos išlipti.
„Kognityvinė hipnoterapija – tai terapijos forma, kurioje derinama kognityvinė elgesio terapija, hipnozė ir sąmoningumo technikos, skirtos emociniams iššūkiams, tokiems kaip stresas, nerimas, panikos priepuoliai, valdyti. Žmogus hipnozės metu viską supranta, girdi, mato ir gali pasirinkti, kokius terapeuto pasiūlymus priima ar nepriima,“ – paaiškina Vaiva ir dalinasi pavyzdžiu, kai hipnoterapija tikrai veiksminga: „Nepasitikėjimas savimi lemia nerimą, stresą, fobijas, tokias kaip viešo kalbėjimo baimė. Hipnoterapijos sesijos metu, o vėliau namuose, klausydamas įrašytų taip vadinamų „script’ų”, tokių kaip: „kiekvieną dieną aš vis labiau pasitikiu savimi, pasitikiu savo sprendimais ir jaučiuosi daug geriau…“ žmogus keičia vidinį balsą.

Norint išvengti perdegimo – būtina prisiimti asmeninę atsakomybę 

Vaiva neseniai baigė Hipnozės ir hipnoterapijos institutą D. Britanijoje ir įgijo Kognityvinės elgesio terapijos diplomą. Įgytas žinias ji taiko ir savo darbe – „Danske Bank“ paslaugų ir technologijų centre Lietuvoje, kur šalia pagrindinių – strateginių programų vadovės (angl. Tech Strategy Execution Manager) – pareigų yra ir emocinės gerovės ambasadorė.

Kolegos žino, jog stresinėje situacijoje, kai reikia čia ir dabar susitvarkyti su iššūkiais, gali kreiptis į mane. Tokiais atvejais kviečiu juos kartu atlikti atsipalaidavimo, savistabos pratimus, trumpus hipnoterapijos užsiėmimus.

Taip pat, kaip Emocinės sveikatos tarybos narė, inicijuoju įvairias veiklas, kurių metu supažindinu su klinikine hipnoterapija. Pasak Vaivos, darbdavio požiūris į emocinę gerovę yra viena iš dedamųjų, padedančių susidoroti su stresu darbe ir išvengti perdegimo, tačiau, visų pirma, būtina prisiimti asmeninę atsakomybę – turėti įgūdžių identifikuoti stresą, žinoti, ką daryti jam kylant, kaip su juo susitvarkyti. „Identifikavus, kad patiriu stresą, svarbu to neignoruoti. Pats paprasčiausias dalykas, ką galima padaryti – atsitraukti nuo tos vietos, kuri kelia stresą, pavyzdžiui, kompiuterio, ir nueiti užsiimti visai kita veikla – atsigerti kavos su kolegomis, pažaisti stalo žaidimą ar tiesiog pasivaikščioti. Kitas būdas – pakvėpuoti, atlikti dėmesingumo pratimus ar trumpas hipnoterapijas. Tam galima naudotis viena iš daugybės prieinamų programėlių.“

Nuo rugsėjo 14 d. „Danske Bank Lithuania“ Spotify platformoje bus prieinamas Vaivos įrašytas sąminingumo pratimas, kuris skirtas nuraminti besisukančias mintis, sukoncentruoti dėmėsį ir mažinti stresą. Taip pat bus galima patirti sutrumpintą hipnozės sesiją savivertės stiprinimui. Įrašai bus lietuvių ir anglu kalbomis.