Savęs realizacijos paieškos teisę baigusią Eveliną buvo nuvedusios į rinkodarą, el. prekybą, net šunų kirpimo paslaugų verslą. Galiausiai, prieš metus ji prisijungė prie „Danske Bank“ Lietuvoje komandos, tačiau čia ją atvedė ne smalsumas ir noras save realizuoti, bet racionalios darbo vietos paieškos. Pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi įvardinusi rūpestį darbuotojais, Evelina nepabūgo pradėti darbą jai visiškai nežinomoje finansų srityje. O naujas darbas ir organizacijos taikomi darbo principai parodė, kad disciplinuotai, po truputį, galima išmokti visko. Sėkmingai persikvalifikavusi ir dabar pinigų plovimo prevencijos sandorių stebėsenos specialistės pareigas užimanti Evelina dar kartą įsitikino, kad darbas – labiau maratonas, ne sprintas, bei organizacijoje taikomus mokymosi, disciplinos principus taiko ir asmeniniame gyvenime.

Kodėl nusprendei keisti profesiją?

Aš visą laiką ieškojau savirealizacijos. Baigusi teisę, dirbau ir teisės, ir personalo, ir rinkodaros srityse. Turėjau bei plėtojau ir savo verslą. Prieš ateidama į „Danske Bank“, penkerius metus buvau atsakinga už rinkodaros komunikaciją: dirbau su soc. tinklais, buvau atsakinga už įvairios rinkodarinės medžiagos rengimą, maketavimą – žodžiu, žmogus orkestras, bet man iš tiesų buvo įdomu. Didžiavausi, kad neturėdama rinkodaros išsilavinimo, sėkmingai įgyvendinau įvairius projektus, man labai patiko. Dirbau su begaliniu įsitraukimu ir, galiausiai, pati nustebau, kad mane tai išvargino. Perdegiau. Pajutau, kad pasikeitė ir mano darbo pasirinkimo kriterijai – prioritetu tapo nebe savirealizacija, bet pati darbovietė. Pajutau poreikį rasti darbovietę, kuri nuoširdžiai rūpinasi darbuotojais. Šį rūpestį „Danske Bank“ jauti iš karto. Ateini ir dirbi savo darbą – nereikia galvoti apie jokius pašalinius dalykus, organizacija viskuo – pradedant kava ir baigiant papildoma išmoka pabrangus šildymui – pasirūpina. 

Ar ieškant naujo darbo teko išgirsti komentarų dėl amžiaus?

Jau nuo 35 metų jutau abejonę, ar sugebėsiu adaptuotis naujoje darbo vietoje. Jau tuomet darbo pokalbyje man buvo pasakyta, kad nepaisant to, jog aš labai tikčiau, negali manęs priimti, nes kolektyvas labai jaunas – iki 27 metų amžiaus. Lygiai taip pat, prieš ateinant į „Danske Bank“, buvau gavusi pasiūlymą prisijungti prie el. prekyba užsiimančios įmonės kolektyvo, bet labai aiškiai jutau, kad pasiūlymą gavau tik todėl, kad labai gerai pasirodžiau atrankos metu, puikiai atlikau užduotis, bet toje organizacijoje dirbo labai jauni žmonės ir jie abejojo, ar sugebėsiu pritapti.

Kaip manai, ar stereotipai ir nuostatos dėl amžiaus gajūs darbo rinkoje, ar visgi tai mitas?

Ne, tai nėra mitas. Stereotipai, kad vyresnis žmogus nepritaps naujoje darbo vietoje, egzistuoja. Ir tai kelia nerimą. Vyrauja įsitikinimas, kad jauno žmogaus akys dega noru dirbti, jam negaila savęs, jis nebijo persidirbti. Tuo tarpu vyresnis, matai, pradės save taupyti, nesugebės pasivyti jaunesnių kolegų. Kolegas taip pat girdėjau svarstant apie vyresnių žmonių baimes kandidatuoti darbui organizacijoje, nes joje vyrauja startuolių kultūra, kurioje brandesnis žmogus gali nepritapti, nes ši kultūra lyg ne jo kultūra. Ir aš asmeniškai turėjau tokių baimių, bet jos visiškai nepasiteisino.

Nerimavau, nes maniau, kad lėčiau mokysiuos, kad nespėsiu. Buvau įsitikinusi, kad jaunesni lengviau mokosi, lengviau pritampa. O iš tiesų, ne tik suspėjau, bet puikiai viską išmokau ir pasiekiau gerų rezultatų.

Jau po 9 mėnesių perėjau dirbti į sudėtingesnę – rinkų monitoringo – sritį, kurioje dirbu ne tik su sandoriais, bet visa investicine veikla.

Tai sritis, kurioje žinių neturėjau – nežinojau nieko apie investavimo produktus ar vertybinius popierius. Nors nerimavau, mane priėmė. Ir man gerai sekasi – išlaikiau visus egzaminus, mano geri rezultatai, kolegos patenkinti mano darbu.

Ar prisijungus prie komandos pasikeitė tavo nuomonė apie darbo paieškas ir naują darbą?

„Danske Bank“ kardinaliai pakeitė mano nuomonę, nes čia įsitikinau,, kad įmanoma išmokti visko. Svarbiausia – disciplina ir organizuotumas. Jo „Danske Bank“ moko operacinis darbas, kuris iš pradžių pristatomas kaip labai rutininis. Iš tiesų, jis nėra rutininis – jis yra organizuotas. Čia įsitikinau, kad tik kasdien dirbdama, mažais žingsneliais galiu išmokti ir visiškai naujų dalykų ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Aš ir anksčiau buvau organizuota, net perfekcionistė, bet „Danske“ tapau efektyvi ir produktyvi. Kai atėjau dirbti, galvojau, kad kaip dabar mus išmokys nuo nulio. O pasirodo, kad tu pati  pamažu mokaisi ir po keturių mėnesių-pusės metų pradedi jaustis labai gerai darbe, kuriame nieko nemokėjai atėjus.

Dabar, kai pakeičiau komandą ir darbo sritis sudėtingesnė, sudėtingesni produktai, tuo pačiu principu – po truputį, bet disciplinuotai, greitai juos perprantu, įsivažiuoju. 

Kokia ankstesnė – gyvenimiška ir/ar profesinė – patirtis praverčia dirbant „Danske Bank“?

Pirmiausia, žinoma, praverčia mano komandinio darbo patirtis ir minkštieji įgūdžiai. Kai moki dirbti su daug informacijos ir su daug skirtingų žmonių, lengviau adaptuojiesi – iš tiesų, vyresniems žmonėms tai sekasi lengviau. Taip pat išsiugdytas atkaklumas ir užsispyrimas, kai greitai nepasiduodi, nes žinai, kad tik dirbdama gali kažko pasiekti. Be to, kadangi jau ne kartą keičiau darbą, gebu greitai adaptuotis prie įvairios aplinkos bei priderinti savo darbą, t.y. pakeitus sritį ar produktą, su kuriuo dirbi, turi pritaikyti ir savo žinias bei darbo metodus. Čia pravertė greitis ir lankstumas, kurį įgijau dirbdama skirtinguose darbuose – galėjau gerokai lanksčiau adaptuotis nei kartu atėję mano kolegos.

Galiausiai, suprantu, kad darbas yra labiau maratonas, ne sprintas – tai irgi ateina su patirtimi.

Ypatingai džiugina, kad organizacijoje galiu pritaikyti ir savo komunikacijoje sukaupta patirtį. Prisijungiau prie finansinių nusikaltimų prevencijos „LinkedIn“ ambasadorių komandos – rašau pranešimus socialiniame tinkle apie tai, ką veikiu organizacijoje, t.y. darau tai, ką darydavau ankstesniame darbe, tik dabar man tai teikia didesnį džiaugsmą, nes dabar tai jau yra mano hobis, darau tai laisvalaikiu. 

Ką naujo sužinojai apie save, dirbdama čia ? Ko naujo išmokai?

„Danske“ įsitikinau, kad gali išmokti bet ko, jei tik laikaisi disciplinos. Pradėjau lankyti kendo – senovės samurajų japoniško fechtavimo meno – užsiėmimus ir tai darau reguliariai, du kartus per savaitę. Visi, kas mane pažįsta galvoja, kad būtent kendo išmokė disciplinos, bet iš tiesų atvirkščiai – „Danske“ mane išmokė ir tai galiu pritaikyti mokydamasi naujų dalykų už darbo ribų. Dabar groju fortepijonu, parašiau knygą, keliauju – darau viską, ką anksčiau norėjau padaryti. Nuolatinis, disciplinuotas, tobulėjimas, augimas yra „Danske Bank“ Lietuvoje kultūros dalis. To išmoksti ir naujus įgūdžius taikai ne tik darbe, bet ir gyvenime.

Ko palinkėtum savo bendraamžiams, nesiryžtantiems keisti darbą?

Vienas svarbesnių dalykų, ko manęs išmokė „Danske“ yra drąsa – čia už drąsą niekas nebaudžia. Gali ateiti ir kalbėtis su kolegomis, gali klausti ir gali būti labai atvira, nes čia neegzistuoja jokie amžiaus, lyčių ar kiti galimi kultūriniai skirtumai. Ta atvirumo kultūra nulemia tai, kad gali būti labai drąsi. Galvoju, kad mano amžiaus žmonėms trūksta drąsos, todėl jos ir palinkėčiau – nebijoti, eiti, išbandyti naujus dalykus, jei tik norisi, neleisti baimei, kad ji užstrigdintų. Augimas yra svarbus, jis įmanomas įvairiame amžiuje ir nereikia to bijoti. Ir yra organizacijų, kurių kultūra tai skatina.

Atsinešk savo patirtį į „Danske Bank“