Kaip sužinosi, kas iš tiesų patinka ir ko nori, jei nepabandysi? Taip daug darbo ir gyvenimiškos patirties sukaupusius bendraamžius nebijoti pokyčių drąsina praėjusių metų liepą prie „Danske Bank“ Lietuvoje programuotojų komandos prisijungęs Saulius. Nuo pat mokyklos žavėjęsis programavimu, jam skyręs savo laisvalaikį ir ankstesnėse darbovietėse padėjęs kolegoms IT klausimais, prireikus keisti darbą, Saulius baigė programavimo kursus ir FuturePros talentų ugdymo programą ir dabar jaučiasi pasiekęs savo svajonę.
Kodėl nusprendei ieškoti naujo darbo?
Esu diplomuotas inžinierius, iki praėjusio balandžio – energijos vartojimo auditorius, 17 metų išdirbęs didelėje naftos kompanijoje. Nors buvau atsakingas už didelių projektų valdymą, kolegoms nuolat padėdavau darbe su kompiuteriais, įvaldant įvairias „Microsoft Office“ programas, kurios palengvintų darbą, padarytų jį efektyvesniu.
IT, programavimu domėjausi nuo pat mokyklos laikų – lankiau programuotojų būrelį. Kai jau studijavau ir pirmoje programavimo paskaitoje dėstytojas paklausė, ar kas turi klausimų, pasiteiravau, ar galiu laikyti egzaminą. Paskaitoje dėstyta programavimo kalba man buvo jau seniai žinoma ir per antrą paskaitą egzaminą išlaikiau.
Ar ieškant naujo darbo teko išgirsti komentarų dėl amžiaus?
„Danske Bank“ Lietuvoje buvo pirmieji, kurie pakalbino ir pakvietė į darbo pokalbį po to, kai baigiau programavimo kursus „Vilnius Coding School“. Darbe nejaučiu absoliučiai jokio skirtumo dėl savo amžiaus, tačiau mokantis šioje programavimo mokykloje išgirdau pastabų, ką aš čia veikiu, nes galėjau ir daugeliu klausimų padėjau dėstytojui. O studijuoti nusprendžiau, nes jaučiau, kad reikia pasikartoti, atnaujinti žinias. Suprantu, kad daug kas per pastaruosius metus pasikeitę, programavimo kalbos, visos technologijos patobulėjusios.
Kaip manai, ar stereotipai ir nuostatos dėl amžiaus gajūs darbo rinkoje, ar visgi tai mitas?
Jei kokie stereotipai, nuostatos ir egzistuoja, juos galima įveikti – tereikia ryžto ir noro. Jei yra noras, turi gebėjimų tam tikroje srityje ir sveikata leidžia – į tą sritį ir reikia eiti, o ne galvoti apie galimas kliūtis. Aš į programavimą norėjau stoti tik baigęs mokyklą, bet mane atkalbėjo ir įstojau į automatizuotas valdymo sistemas. Po gero dešimtmečio stojau neakivaizdžiai mokytis elektrotechnikos – mokslo, kuris buvo reikalingas mano ankstesniame darbe. Jame buvau pirmasis, kuris Mažeikiuose pristatė ir ėmė naudoti internetą, supažindinau žmones, kas yra pasaulinis tinklas. Buvau pionierius ir niekada neatitrūkau nuo programavimo, kuris ir atvedė į dabartines mano, studijuojančio IT programinės įrangos inžinieriaus (angl. Full-Stack Developer), pareigas „Danske Bank“ Lietuvoje.
Kas labiausiai neramino pradedant dirbti naujoje vietoje?
Kiek nerimavau, ar aš sugebėsiu, bet pasirodo, jog mano žinios yra pakankamos, kad galėčiau tobulėti toliau. Tiesa, tam prireikė daugiau laiko nei bandomasis laikotarpis. Iš patirties žinau, jog jis reikalingas tam, kad atėjęs dirbti suprastų, kas vyksta, įsitikintų, ar pritaps naujoje vietoje, ar čia bus komfortabilu. Reikia bent šešių mėnesių, kad tikrai suprastum, kas iš tiesų vyksta.
Ar prisijungus prie komandos pasikeitė tavo nuomonė apie darbo paieškas ir naują darbą?
Per savo gyvenimą ne tiek ir daug kartų teko keisti darbą, todėl neturėjau aiškiai susiformavusios nuomonės apie darbo paiešką. Socialiniuose tinkluose gerokai anksčiau sklandė juokas apie tai, ką daro darbuotojas, pirmą dieną atėjęs į naują darbą. Jis užpildo naują CV. Gyvenimo aprašymo rengimas – mano pats nemėgstamiausias. Kai baigiau „Vilnius Coding School“, CV užpildžiau pagal šabloną ir to pakako. Rinkoje programavimo specialistų reikia, net ir tokių „žalių“, kokiu tuo metu buvau aš.
Kokia ankstesnė – gyvenimiška ir/ar profesinė – patirtis praverčia dirbant „Danske Bank“ Lietuvoje?
Viskas, ką esu sukaupęs per praėjusius darbo ir mokslo metus, yra naudinga ir turi įtakos dabartiniame darbe. Pavyzdžiui, dirbdamas naftos įmonėje, intensyviai mokiausi anglų kalbos ir, nors kasdieniame gyvenime jos nereikia, dabar darbe ją naudoju kasdien. Taip pat esu baigęs įvairiausių kursų – nuo projektų planavimo, komandos formavimo iki kritinio mąstymo ir konfliktų vengimo. Jie tikrai labai praverčia. Jų metu gautos žinios ir įgūdžiai padeda pamatyti darbui svarbius dalykus, pastebėti įvairius niuansus bei suprasti, ko dar nežinau ir turiu sužinoti, išmokti.
Ką naujo sužinojai apie save, dirbdamas čia? Ko naujo išmokai?
Išmokau būdų, metodų, kaip reikia dirbti komandoje – didelėje programavimo komandoje. Tuo tarpu projektų valdymo, planavimo įgūdžių turėjau, nes ankstesniame darbe teko koordinuoti, organizuoti didelius investicinius projektus, kuriuose kartu dirbdavo įvairių disciplinų atstovai ir reikėdavo per trumpą laiką įgyvendinti projektą. Įgyti įgūdžiai labai stiprūs, darbai buvo tikrai įdomūs. Dabar juos galiu pritaikyti darbe, kurį tikrai mėgstu.
Ką pasakytumei savo bendraamžiams, nesiryžtantiems ieškoti naujo, keisti darbą?
Nors pačiam keičiant darbą ir pradedant dirbti „Danske Bank“ Lietuvoje neteko išeiti iš komforto zonos, nes programavimas buvo mano aistra visą gyvenimą, esu patyręs darbinių situacijų, kai turėjau išbandyti visiškai naujas man sritis, pavyzdžiui, pardavimų vadybininko. Tada supratau, kad šis darbas tikrai ne man, bet nepabandžius, negali suprasti, ar tai yra tai, ko nori, ko tau reikia. Todėl visų pirma nesiryžtantiems keisti darbo pasakyčiau, kad reikia bandyti. Nejudant, nedarant atitinkamų žingsnių, nieko nepavyks pasiekti. Galima net sau pakenkti, o norint būti emociškai sveiku, laimingu, reikia judėti.
