Debesų kompiuterija: taupo milijardus eurų, bet ar tinka visiems?

Nors šiuo metu pasaulyje populiarėja įvairios debesų kompiuterijos formos, tačiau lanksčiausiu laikomas hibridinis sprendimas. Anot IT ekspertų, hibridinė debesija užtikrina neribotas plėtros galimybes bei leidžia atsižvelgti į specifinius verslo poreikius. Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad galvojantiems bent dalį savo veiklos procesų perkelti į debesiją, visuomet svarbu individualiai įsivertinti poreikius ir galimybes.

Pasirinkimą lemia kaštai

Kaip pasakoja „Danske Bank“ Paskirstytų technologijų departamento vadovas Vaidotas Januška, visą debesų kompiuteriją galima suskirstyti į tris dideles grupes – tai privačios, hibridinės ir viešosios paslaugos.

„Geriausiai kiekvienam pažįstami viešieji debesys, kuriuos siūlo pasaulinės kompanijos, tokios kaip „Microsoft“, Amazon ar „Google“. Iš pirmo žvilgsnio jomis naudotis itin lengva, nes užtenka tik susikurti paskyrą ir pasirinkus norimą produktą ar sprendimą pradėti naudotis, tačiau pažvelgus giliau atsiranda papildomų iššūkių. Vienas jų – kaštai, kuriuos sudaro ne tik paslaugos naudojimo, bet ir auditavimo bei rizikos valdymo išlaidos“, – dėsto V. Januška. 

Anot jo, kaštai išauga, jei bendrovės veiklos srityje keliami papildomi saugumo ir privatumo reikalavimai – pavyzdžiui, finansų sektoriuje.

Tarpinis variantas tarp privataus ir viešo debesijos sprendimo yra hibridinės technologijos, leidžiančios dalį sistemų turėti organizacijos viduje, o dalį išorėje. Vienas tokių hibridinės debesijos pavyzdžių galėtų būti „Microsoft Teams“ paslauga, kurią visai neseniai įsidiegė „Danske Bank“.

„Pritrūkus pajėgumų viduje, juos lengvai galima „pasiskolinti“ iš išorinės sistemos. Vis dėlto tokie sprendimai sunkiau integruojami ir mažiau saugūs, nes dalis procesų vyksta organizacijos išorėje. Sunkumų kyla ir nusprendus pakeisti viešojo debesies tiekėją – migravimo procedūros gali atsieiti labai brangiai“, – sako prof. dr. Dalius Mažeika, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informacinių sistemų katedros vedėjas.

Anot specialisto, didžiausias pavojus duomenų saugumui kyla dėl virtualizacijos, kai tarp fizinės IT infrastruktūros ir skaitmeninės paslaugos įsiterpia papildomas tarpinis sluoksnis. Vis dėlto jis pažymi, kad debesų kompiuterijos paslaugas teikia geriausius IT specialistus turinčios patikimos kompanijos, todėl rizika daugeliu atveju – minimali.

Privačią debesiją lygina su kavos gėrimu

Visgi viešosiomis ar hibridinėmis debesų paslaugomis linkusios naudotis tik dalis kompanijų. Kai kurioms nepatinka tiekėjų apribojimai konfigūruoti pačią sistemą, kitos abejoja dėl saugumo, trečioms naudotis viešąja debesija neleidžiama dėl vidinės politikos. Be to, privatus sprendimas dažnai pasirodo lankstesnis.
„Pagrindinis privataus debesies privalumas tas, kad jis leidžia IT resursus naudoti pagal poreikį – juos galima plėsti, dalinti ir mokėti tik už tai, kuo faktiškai naudojamasi. Antra, privatus debesis geriau patenkina didelės, dinamiškos organizacijos poreikius“, – sako prof. D. Mažeika.

V. Januška lygina privatų debesį su kavos gėrimu – nors kavinėje tą daryti malonu, tačiau tikras kavos gerbėjas neįsivaizduoja namų be nuosavo kavos aparato ar kavinuko. Panašiai ir su debesų kompiuterija – daugėjant joje atliekamų procesų, privatus sprendimas tampa ekonomiškai naudingesnis ir lankstesnis. Faktas, jog privataus debesies siūlomų paslaugų kiekis nesieks bet kurio viešojo debesies paslaugų tiekėjo paslaugų kiekio, tačiau tai bus specializuoti ir pritaikyti sprendimai, atitinkantys organizacijos poreikį. Būtent tai įgalina adaptuotis prie besikeičiančių poreikių kylančių organizacijoje, nelaukiant pokyčių viešųjų debesų tiekėjų, kurie turi tūkstančius vartotojų su skirtingais poreikiais ir bendro sprendimo radimas užtrunka.  

„2019 m. pabaigoje „Bank of America“ paskelbė, kad prieš šešis metus nusprendę įdiegti privačią debesų kompiuterijos paslaugą, kasmet jie sutaupo po 2 mlrd. dolerių. Tai rodo, jog išvysčius privačią debesiją, ji teikia apčiuopiamą finansinę naudą. Be to, už jos veikimą atsako vidinė IT infrastruktūros komanda, o tai suteikia pasitikėjimo“, – pasakoja jis.

Debesyse gali veikti ir tūkstančiai serverių

Vienas pagrindinių privačios debesijos spendžiamų klausimų – nepriklausomybė nuo išorės tiekėjų diktuojamų sąlygų. Skaitmenines paslaugas teikianti kompanija atsako už jų kokybę ir prieinamumą, tad už išorinio paslaugos teikėjo sukeltus sutrikimus atsakomybė taip pat tenka jai.

„Įvykus incidentui, prieiga prie viešojo debesies sisteminių duomenų tampa ribota arba neįmanoma, o privačiame debesyje IT komanda gali nedelsdama imtis veiksmų ir pašalinti trikdžius. Debesijos sektoriuje ypač reikšmingas yra pasitikėjimas, nes nuo jo priklauso ir paslaugos kokybė. Tam pagrindą sudaro sutartys ir jų valdymas, kadangi kokybės ir saugos užtikrinimas numatomas būtent čia“, – pasakoja prof. D. Mažeika.

V. Januška pabrėžia, kad privati debesijos paslauga geriau atspindi organizacijos poreikius konkrečiu metu ir padeda lanksčiai į juos reaguoti.

„Ši paslauga leidžia keliuose šimtuose fizinių serverių sukurti tūkstančius virtualių, kiekvieną dieną pridėti naujus ar pašalinti nebereikalingus. Virtualūs serveriai užtikrina tūkstančių mikropaslaugų veikimą, o prireikus vienas pakeisti kitomis, tą padaryti paprasta. Lengvesnė ir procesų stebėsena, nes pastebėtus trikdžius galima pašalinti čia ir dabar“, – pasakoja specialistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad pastebimas vis didesnis dėmesys konteinerizacijai – tai tampa ir strategijų dalimi. Vadinamieji konteineriai yra dar lankstesnis sprendimas, leidžiantis naudoti mažiau resursų nei virtualūs serveriai. V. Januškos teigimu, konteinerizuotos programos suteikia naujas galimybes programuotojams greičiau ir efektyviau pateikti programų atnaujinimus, o vos tik prisireikus iškart gali būti paleistos papildomos aplikacijos kopijos, kad susidorotų su apkrova. Tokiu būdu  išplečiama galimybė dar efektyviau išnaudoti infrastruktūrą bei žengti į viešąjį debesį su minimaliais kaštais, kurie dažnai atsiranda naudojant skirtingus virtualizacijos sprendimus įmonės viduje ar viešojo debesijos tiekėjo infrastruktūroje.

Ar ateityje visi gyvens nuomotuose namuose?

V. Januška pažymi, kad kai kuriose organizacijose, pavyzdžiui, bankuose, veikia centralizuotos skaičiavimo sistemos (angl. „mainframe“), atliekančios esmines bankines funkcijas. Šiandien tai yra tarsi ašis, aplink kurią sukasi didžioji dalis IT paslaugų. Tiesa, pasak V. Januškos, nors specialistai ir organizuoja minėtas paslaugas aplink šį „stuburkaulį“, šiandien jau vis dažniau ieškoma ir kitų alternatyvų.

Pasakodamas apie debesijos ateitį, prof. D. Mažeika juokaudamas lygina visų trijų rūšių sprendimus su kasdieniais žmogaus patogumais – ar ateityje žmonės gyvens tik nuomotuose apartamentuose ir važinės tokiais automobiliais? Veikiausiai ne – išliks ir nuomos galimybės, ir privatus turtas.

„Augant viešųjų debesų pasiūlai, jų kaina mažės, todėl daugeliui organizacijų priimtinesnis bus šis pasirinkimas, ypač jei bus sudarytos lankstumo, resursų išplėtimo galimybės. Taip įmonės investicijas į privačiam debesiui reikalingą infrastruktūrą galės skirti kitoms įmonės reikmėms bei plėtrai“, – sako mokslininkas.

Savo ruožtu, V. Januška įsitikinęs, kad ateitis priklauso hibridinei technologijai: „Tai ypač paranku kompanijoms, kuriose veikia privatūs sprendimai, tačiau kartais prireikia papildomų pajėgumų. 


Tada dalį paslaugų galima laikinai perkelti į viešąjį debesį ir taip išplėsti galimybes, o grįžus į įprastą ritmą, pasikliauti vidinėmis sistemomis. Visada viešojo debesies tiekėjai bus priekyje su inovacijomis ir naujomis paslaugomis, diktuos madas ar teiks išskirtines paslaugas – galimybė protingai rinktis šiuo atveju suteikia pranašumą“.