Automatizacija įsibėgėja – bankų darbuotojai jau švenčia ir kolegų robotų gimtadienius

Pasaulis vis sparčiau juda automatizacijos linkme, o žmonėms darbe talkinantys robotai toli gražu nebėra tik mokslinės fantastikos kūrėjų fantazija. Siekiant didesnio efektyvumo vis daugiau veiklos procesų įmonėse yra automatizuojami pasitelkiant išmaniuosius algoritmus, dirbtinį intelektą ir mašininio mokymosi sprendimus. Finansų sritis yra viena tų, kurioje automatizacijos tendencijos yra itin ryškios. Kaip jos keičia bankininkystės sektorių ir ką žada šioje srityje dirbantiems specialistams?

 

Pusė komandos narių – robotai

 

Nors kai kas galbūt vis dar įsivaizduoja, kad bankas – tai vieta su dideliu seifu, kuriame laikomas kalnas pinigų, toks įsivaizdavimas gerokai prasilenkia su realybe. Šiuolaikiniai bankai labiau primena technologijų bendroves, kuriose kuriamos ir taikomos inovacijos, analizuojami milžiniški duomenų srautai, remiamasi nuolatiniu informacijos judėjimu. Dėl to šiuolaikiniuose bankuose be robotų pagalbos neapsieinama.

 

Bendrovės „Danske Bank“ Vietinių mokėjimų padalinio komandos vadovas Andrius Araneckas sako, kad bankinių procesų automatizavimas robotų pagalba šiandien yra kritiškai svarbus siekiant užtikrinti sklandžius bankinius mokėjimus ir išvengti žmogiškųjų klaidų. Banko atstovas pusiau juokauja, kad jo komandoje šiuo metu dirba jau daugiau robotų nei įprastų specialistų.

 

„Dirbame dešimties darbuotojų komandoje, kuriai padeda vienuolika skirtingų robotų, užtikrinančių sklandų tam tikrų procesų ar jų dalies veikimą. Šie robotai drauge nudirba 4-5 įprastų darbuotojų darbą. Iš viso Mokėjimų departamente robotų šiuo metu darbuojasi dar daugiau – 24. Jų atliekamoms funkcijoms reikėtų 12 papildomų darbuotojų“, – pasakoja A. Araneckas.

 

Sutaupo dešimtis tūkstančių eurų

 

Anot banko atstovo, robotai pagal iš anksto parengtas instrukcijas daugiausiai atlieka rutinines užduotis, kurioms žmonės sugaištų daug laiko. Taip pat esama ir tokių sprendimų, kurie įgyvendina pakankamai sudėtingus procesus, susijusius su mokėjimų atlikimu, tikrinimu, reikiamos informacijos duomenų bazėse paieška.

 

„Esame paskaičiavę, kad vien mūsų skyriui padedantys robotai per metus leidžia sutaupyti iki 90 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, vienas efektyviausių robotizacijos sprendimų, kuris kiekvieną rytą duomenų bazėse suranda reikalingą informaciją bei siunčia su mokėjimais susijusias užklausas kitiems bankams, mūsų komandai per metus leidžia sutaupyti daugiau nei 10 tūkst. eurų“, – pasakoja A. Araneckas.

 

Tačiau kaštų taupymas yra tik viena iš priežasčių, kodėl bankiniai procesai yra vis dažniau automatizuojami. Anot A. Aranecko, gerokai svarbiau, kad banke dirbantiems specialistams tai leidžia labiau susitelkti į nestandartines, analitinio mąstymo ir kūrybiškumo reikalaujančias užduotis, o kartu užtikrina žymiai spartesnį ir efektyvesnį darbą bei padeda išvengti brangiai kainuoti galinčių žmogiškųjų klaidų.

 

Tinkamo roboto paieškai darbo skelbimo nepakaks

 

Be abejo, siekiant pasinaudoti šiais privalumais tenka įdėti nemažai pastangų tinkamus automatizacijos sprendimus „įdarbinat“. Priešingai nei įprastų specialistų atveju, kol kas tam nepakanka paprasčiausiai paskelbti darbo skelbimo tam tikrai pozicijai užimti. Robotai kuriami atidžiai analizuojant procesus ir ieškant galimybių juos patikėti technologijoms.

 

„Paprastai iš pradžių identifikuojami procesai ar jų dalys, kurios yra imlios laikui ir kurias būtų galima automatizuoti. Vėliau robotikos specialistai atlieka skaičiavimus ir vertina, ar tam tikros užduotys galėtų būti atliekamos specialių algoritmų. Po to, ieškoma tinkamų techninių sprendimų, testuojama, vertinama tokių priemonių nauda. Taigi norint efektyvinti procesus juos automatizuojant paprastai prireikia išties daug resursų“, – sako A. Araneckas.

 

Robotas irgi žmogus?

 

A. Araneckas pažymi, kad net ir itin pažangiems robotams ne visuomet pavyksta atlikti tam tikras jiems pavestas užduotis. Tiesa, tai dažniausiai nutinka ne dėl jų pačių kaltės.

 

„Pasitaiko, kad robotas neatlieka visų reikalingų veiksmų. Taip paprastai nutinka dėl to, kad užstringa ar yra atnaujinamos sistemos, su kuriomis robotui tenka dirbti, tam tikruose proceso etapuose vėluoja „suvaikščioti“ reikiama informacija. Vis tik tokie atvejai yra gana reti, o problemos greitai identifikuojamos ir pašalinamos. 99 proc. atvejų robotai yra išties patikimi ir pareigingi darbuotojai, kurie ne tik efektyviai atlieka savo darbą, bet ir pateikia ataskaitas apie atliktas užduotis mūsų komandai“, – sako A. Araneckas.

 

Be to, bankininkystėje dirbantiems robotams – ne problema viršvalandžiai ir darbas savaitgaliais. A. Araneckas pasakoja, kad dalis jų darbuojasi naktimis tam, kad žmonės ryte atėję į darbą iš karto galėtų naudotis automatizuotų sistemų parengtomis ataskaitomis ir informacija. Darbuotojai šias kompiuterinių savo kolegų pastangas išties vertina, o pagalbininkams robotams neretai suteikia vardus ar net švenčia jų gimtadienius.

 

Išsigelbėjimas nuo nuobodaus darbo

 

A. Aranecko įsitikinimu, verslo procesų automatizacija yra neišvengiama. Vis daugiau procesų ne tik bankininkystėje, bet ir kitose srityse yra robotizuojami, o tai leidžia organizacijoms veikti efektyviau ir suteikti savo klientams kokybiškesnes paslaugas.

 

„Baimintis dėl to, kad robotai iš žmonių atims darbus, manau, nereikėtų. Priešingai – jie gali suteikti galimybes žmonėms dirbti įdomesnį darbą, nepaskęsti monotoniškose, rutininėse užduotyse, geriau realizuoti savo gebėjimus. Be to, bent jau kol kas, net ir automatizuotus procesus reikia valdyti, prižiūrėti, analizuoti – jau nekalbant apie jų kūrimą. Į robotus derėtų žvelgti, kaip į tam tikras užduotis palengvinti galinčius kolegas. Jie paprasčiausiai leidžia nuveikti daugiau su mažesnėmis laiko ir ekonominėmis sąnaudomis“, – sako A. Araneckas.