Saulės jėgainių ir aplinkai draugiškų produktų nepakanka: kada verslas išties yra tvarus?

Šiais laikais tvarumas verslo aplinkoje tampa vienu svarbiausių raktažodžių. Nuo to, ar įmonė veikia tvariai, yra draugiška aplinkai, taiko efektyvius vadybos principus, rūpinasi savo darbuotojai bei įvertina galimas ilgalaikes rizikas kartu su jų sprendimų būdais, gali priklausyti jos galimybės pritraukti investicijas ir finansavimą. Būtent tvarumas šiandien tampa vienu pagrindinių kriterijų investuotojams, kurie savo sprendimus priima remdamiesi ne tik potencialios investicinės grąžos dydžiu ar rizikingumu, bet ir aplinkosauginiu ar socialiniu savo investicijų poveikiu. Tačiau kaip patikrinti, ar įmonių deklaruojamos vertybės nėra tik gražus fasadas.


Pelus nuo grūdų atskirti padeda ESG

Apie savo socialinę atsakomybę, „žalumą“ ir pažangumą šiandien kalba daugelis verslų. Tai natūralu – šie klausimai vis labiau rūpi visuomenei ir vartotojams, todėl įmonės vis sparčiau tampa neatsiejama socialinės sistemos dalimi. Vis tik kalbėti yra viena, o realiai organizuoti įmonės veiklą pagal minėtus principus, diegti pažangius procesus, didinti išteklių panaudojimo efektyvumą ir mažinti poveikį aplinkai, nepamirštant ir socialinių aspektų – visai kas kita. Dėl to siekiant įvertinti ilgalaikį įmonių tvarumą vis dažniau vadovaujamasi ESG (angl. Environment, Social, Governance) kriterijais. Paprastai tariant, ESG įmonės yra pažangios bendrovės, kurios įvertina jų galimą įtaką aplinkai, rūpinasi aplinkos apsauga ir tarša, vertina savo darbuotojus ir klientus bei pritaiko aukščiausius vadybos standartus. Tokios įmonės orientuojasi į galimas ilgalaikes rizikas ir jų minimalizaciją, o greta savo finansinių rodiklių stebi bei analizuoja veiklai aktualius ESG faktorius. 

Savo veikloje mums tenka nuolat analizuoti dešimtis ir šimtus įmonių visame pasaulyje ne tik iš finansinės, bet ir ilgalaikio tvarumo arba ESG pusės. Tai reiškia, kad reikia pasigilinti į įvairias tvariai įmonių veiklai įtakos turėti galinčias temas – nuo klimato kaitos iki lyčių lygybės ir „mokesčių rojaus“ poveikio.

Svarbu suvokti, kad ESG vertinimas nėra paprasčiausiai išankstinių etikečių klijavimas ir įmonių skirstymas į geras ir blogas. Savo tvarumu rūpintis gali ir naftos gavybos ar energetikos kompanijos, o technologijų startuolis nebūtinai automatiškai bus tvarumo įsikūnijimas. Be to, net ir pačios netvariausios kompanijos gali keistis į gerąją pusę. Svarbu, kad kiekviena įmonė išsiskirtų sau reikšmingiausias galimas ilgalaikes rizikas ir būdus jas minimizuoti bei įveikti. Dėl to, siekiant įvertinti įmonių tvarumą pagal ESG kriterijus, reikalingas visapusiškas situacijos vertinimas ir analizė.

Žalio įvaizdžio nepakanka

Ilgalaikio tvarumo siekiančiai įmonei neužtenka ant savo biuro stogo įsirengti saulės jėgainių, teigti, kad jų produktai yra draugiški aplinkai ar prisidėti prie vykstančių socialinių akcijų. ESG vertinimui visuomet yra svarbus kontekstas ir realus įmonės veiklos poveikis reikšmingoms sritims. Pavyzdžiui, jei įmonė viešai teigia, kad jos produktas yra aplinkai draugiškas, išmetantis ženkliai mažiau CO2 lyginant su kitais, tačiau galiausiai paaiškėja, kad tai buvo melas ir pirkėjai kartu su visa visuomene buvo apgaudinėjami. Kartu su melu paaiškėja ir vidiniai valdžios trūkumai, gali dingti ne tik pasitikėjimas pačia įmone, tačiau ir sektoriumi ar netgi pačia tvarumo idėja. Veikiau, tai tebus vadinamojo „žaliojo melo“ (angl. greenwashing) apraiška.

Tuo metu daug dėmesio savo tvarumo įvaizdžiui neskirianti, o viso labo logiškus verslo sprendimus priimanti, veiklos procesus efektyvinanti, modernias technologijas ir vadybos principus diegianti, į darbuotojus investuojanti ir konstruktyvius santykius su bendruomenėmis palaikanti įmonė pagal ESG kriterijus gali būti vertinama itin gerai. Taigi norint eiti tvarumo keliu tik parodomųjų projektų ar skambių deklaracijų tikrai nepakanka.

Žinoma, skirtingoms įmonėms gali būti svarbesni skirtingi tvarumo aspektai, tačiau būtent ESG analitikų tikslas ir yra įvertinti, kiek pastangų ir kuriose srityse įmonė deda siekdama veikti tvariai, o kur paprasčiausiai su viešaisiais ryšiais ir rinkodara siekia pasinaudoti augančiu visuomenės sąmoningumu.

Investuoti galima tvariai ir pelningai

Kalbant apie investicijų į ESG įmones grąžą, šiuo atveju nėra viskas paprasta. Su investicijomis susiję pasirinkimai vis dar neretai pristatomi per dilemą – arba didesnė finansinė grąža, arba tvarumas. Tarsi šie dalykai būtų nesuderinami, o investicinį portfelį apribojus vien ESG įmonių vertybiniais popieriais, bus uždirbama mažiau. Vis tik šiandien tai tikrai nebūtinai yra tiesa.

Ilgalaikiai akademiniai tyrimai rodo, kad 90 proc. atvejų investavimas atsižvelgiant į ESG kriterijus neturi neigiamos įtakos investicinio portfelio uždarbiui. Kitaip tariant, investicijoms taikant ESG „filtrą“, finansinė grąža nėra paaukojama dėl tvarumo. 

Mūsų komandos atliktas tyrimas taip pat parodė, kad per pastaruosius 10 metų ESG investicijų indekso grąža viršijo akcijų rinkos vidurkius – nors šis skirtumas ir nebuvo labai didelis ir siekė apie 16 proc. Be to, jis galėjo būti nulemtas nebūtinai augančio susidomėjimo ESG, bet ir kitų faktorių – pavyzdžiui, technologijų sektoriaus augimo, kuris sudaro vieną reikšmingiausių investicinių ESG fondų dalių, ar dėl kritusių naftos kainų ne pačius geriausius laikus akcijų biržose išgyvenusio energetikos sektoriaus, kuris tuo metu yra vienas mažiausiai investuojamų sektorių iš ESG perspektyvos. 

Ateitis priklauso tvariems

ESG idėjomis sekančios įmonės investuotojų gretose šiuo metu yra itin populiarios ir, galima spėti, kad tokia tendencija išliks. Remiantis JAV atlikta investuotojų apklausa, šiuolaikiniai investuotojai, o ypač jaunesnioji jų karta, yra pasiryžę savo investiciniais sprendimais prisidėti prie tokių visuomeninių globalių ekologinių ar socialinių tikslų kaip klimato kaitos stabdymas ar skurdo mažinimas. Tai gali turėti išties didelės įtakos akcijų rinkoms – ypač turint omenyje, kad per artimiausius dešimtmečius, kaip skaičiuojama, jaunosios kartos investuotojai paveldės ar iš savo tėvų perims beveik 30 trilijonų JAV dolerių vertės turtą.

Ribota ESG įmonių akcijų pasiūla ir dėl jaunųjų investuotojų gerokai išaugusi jų paklausa galėtų kaip reikiant išpūsti tvarių kompanijų vertybinių popierių kainas. Bet kokiu atveju, tikėtina, kad besikeičianti investuotojų karta ir visuomenės požiūris dar ilgai lems ESG investicijų paklausą ir patrauklumą finansų rinkose. Dėl to savo tvarumu laiku nesusirūpinusios įmonės rizikuoja prarastomis galimybės pritraukti finansavimą bei didinti vertę. Galiausiai, visai visuomenei turėtų rūpėti egzistuojančių globalių problemų ir jų sprendimo būdai bei situacija, kadangi tai galiausiai paveikia kiekvieną iš mūsų socialine ir finansine prasmėmis.