Netolerancija gali lemti ne tik blogesnį psichologinį klimatą įmonėje, bet ir prastesnius rezultatus

Visuomenės apklausos rodo, kad mūsų šalyje darbo santykiuose labiausiai paplitusia diskriminacijos forma laikoma diskriminacija dėl amžiaus. Lietuviai jaustųsi nepatogiai dirbdami su romų tautybės asmenimis, musulmonais, taip pat žmonėmis, turinčiais psichikos negalią, tais, kurie išėjo iš įkalinimo įstaigų, pabėgėliais ir homoseksualios orientacijos asmenimis.

Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresniosios patarėjos Vilmos Gabrieliūtės, darbuotojų nuostatos yra neatsiejamos nuo bendrų visuomenės tendencijų, kurias lemia įsišakniję stereotipai, nežinojimas ir kitos aplinkybės.

„Jei visuomenė, pavyzdžiui, nepalankiai vertina romus, tikėtina, ir daugumoje darbo sektorių darbdaviai nenorės jų priimti, darbuotojai nenorės dirbti kartu su romų tautybės žmonėmis. Tačiau, kai įmonė imasi pokyčių – kuria lygių galimybių politiką, didina darbuotojų sąmoningumą, tada keičiasi ir bendrovėje egzistuojančios normos. Darbuotojai tampa pagarbesni kolegų, o ir apskritai visuomenės įvairovei“, – įsitikinusi V. Gabrieliūtė.

Turi rūpėti kiekvienam darbuotojui

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės, šiandien tiek verslo įmonės, tiek valstybinės institucijos vis labiau domisi įvairovės valdymu, lygių galimybių užtikrinimu darbovietėse. „Tai, kiek įstaigoje bus kreipiama dėmesio lygių galimybių užtikrinimui, labai priklauso nuo vadovybės valios. Jei darbdaviai mato prasmę įgyvendinti realiai veikiančią lygių galimybių politiką, tai pagarba darbuotojų įvairovei bus skatinama nepriklausomai nuo sektoriaus“, – teigia V. Gabrieliūtė. 

Tačiau, kaip pabrėžia Vilniaus universiteto partnerystės profesorius bei „Danske Bank“ Turto ir investicijų valdymo padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris, verslo sėkmei nepakanka priverstiniu būdu diegiamos įvairovės. Ji privalo būti priimama visų kolektyvo narių ir suprantama kaip vertybė. Įvairovei skatinti turi būti dedamos nuolatinės pastangos, palaikomos visų įmonės narių – pirmiausia, vadovų, žmogiškųjų išteklių skyriaus ir, svarbiausia, – pačių darbuotojų. 

„Darbuotojų įvairovė gali būti suprantama labai tiesmukai: kaip rasių, tautybių, lyties, pažiūrų ar religijų įvairovė. Man įvairovė reiškia daugiau. Tai – nuomonių įvairovė ir skirtingos nuomonės toleravimas. Visi išoriniai faktoriai, tokie kaip religija, kilmė ar tautybė, dažnai nulemia tai, kad tokiame kolektyve egzistuos kitokia nuomonė ir kils klausimas, ar kolektyvo nariai sugebės ją toleruoti bei efektyviai dirbti kartu“, – teigia V. Ašeris.

Svarbus visos komandos vaidmuo

Anot V. Ašerio, skirtingi požiūriai ir nuomonės, atspindinčios natūralią visuomenės įvairovę, papildo kolektyvą naujomis patirtimis ir padeda kūrybingai spręsti išsikeltas užduotis.

Įvairialypis kolektyvas iš esmės gali užtikrinti geresnį darbuotojų įsitraukimą, produktyvumą, geresnę psichologinę savijautą, lojalumą organizacijai ir toleranciją kitokiai nuomonei. Pašnekovo teigimu, tokioje organizacijoje įvairovė matoma kaip galimybė ir potencialas sukurti įmonės pridėtinę vertę.

„Įvairovė gali žengti tik į tas organizacijas, kuriose imamasi priemonių didinti savo darbuotojų sąmoningumą šioje srityje ir tai suprantama kaip savaime vertingas strateginis tikslas. Be to, įvairovė kolektyve galima tik tokiomis sąlygomis, kai komandos nariai patys gali priimti sprendimus, jaučia vieni kitų palaikymą ir prireikus gauna konstruktyvų grįžtamąjį ryšį. Galiausiai, tokioje organizacijoje veiklos rezultatai yra visos komandos, o ne tik vadovo nuopelnas“, – tikina V. Ašeris.

Pokyčius diktuoja modernus pasaulis

Prestižinės tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „The Boston Consulting Group“ teigimu, kitame dešimtmetyje įvairovė bus vienas iš penkių svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę vis intensyvesnėje konkurencinėje kovoje.

V. Ašeris įsitikinęs, kad įmonės, kurios nusprendė veikti įvairovę organizacijoje skatinančiais principais, naudą jaučia jau dabar. Be to, kalbant apie ateitį, tokios organizacijos sparčiau kops kokybės bei brandos laiptais. Visgi, anot pašnekovo, šiuo atveju derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad egzistuoja platesnė netolerancijos sąvoka, susijusi ne tik su žmonėmis, bet ir su tuo, kaip elgiamasi su aplinka. Dėl šios priežasties organizacijos, siekiančios kokybės bei brandos, veiksmai turi būti apgalvoti visokeriopai.

„Manau, kad ateityje įmonės bus vertinamos ne tik pagal tradicinius, bet ir pagal aplinkosauginius, socialinius ir valdymo kriterijus. Tikiu ir tikiuosi, kad jau po kelerių metų didelė dalis įmonių bus ženklinamos panašiai, kaip dabar yra ženklinama buitinė technika ar naujai statomi namai. Pirkdami pastaruosius mes jau seniai galime rinktis aukščiausią jų klasę. Artimoje ateityje tokiu ženklinimu turėtų būti vertinamos ir visos įmonės, ir tai lems mūsų pasirinkimą investuoti į jas ar ne, dirbti jose, ar ne“, – apibendrina „Danske Bank“ atstovas.