Prasidėjus pandemijai ir paplitus darbo iš namų modeliui, padaugėjo norinčių pakeisti turimą profesiją į įdomesnę, perspektyvesnę ar tiesiog išbandyti naują veiklą. Ši tendencija neaplenkė ir vyresnių žmonių, kurių įtraukimo į darbo rinką ar paskatinimo siekti pokyčių būtinybę įžvelgia vis daugiau šalyje veikiančių verslų. Specialistai įsitikinę – nauji įgūdžiai gelbsti intensyvių pokyčių darbo rinkoje ir technologijų įsigalėjimo akivaizdoje. Negana to, mokytis ar net persikvalifikuoti vyresniame amžiuje yra naudinga sveikatai bei emocinei savijautai. 

Žengti kartu su pokyčiais

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, iki 2025 m. galima sulaukti beveik 100 mln. naujų darbo pozicijų, pritaikytų darbo pasidalijimui tarp žmonių, mašinų ir algoritmų. Taip pat pabrėžiama, kad dalis dabartinių pozicijų bus pakeistos duomenų analitikais bei IT specialistais.
Pastebima ir kita medalio pusė – „Eurostat“ prognozės rodo, kad 2050 metais vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų dalis Europos Sąjungoje sieks daugiau nei ketvirtadalį. Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje – Statistikos departamento duomenimis, daugiau kaip du penktadaliai (42 proc.) Lietuvos gyventojų praėjusiais metais buvo vyresni nei 50 metų amžiaus.

Jis pastebi, kad ilgėjančia gyvenimo trukme yra džiaugiamasi, tačiau kiek mažiau entuziazmo kelia tai, jog darbo rinkoje taip pat tenka praleisti daugiau laiko. G. Dzekunsko teigimu, tai yra ir iššūkis, ir galimybė.
„Šiuo metu daugelyje verslo sričių, o ypač technologijų srityse, jaučiamas darbuotojų trūkumas. Jauni specialistai į organizacijas atneša puikios energijos, tačiau tuo pačiu dažnai keičia darbą ieškodami naujų iššūkių. Kai darbuotojų kaita viršija 20 proc., tai jau tampa rimta produktyvumo organizacijoje problema. Tuo tarpu vyresni talentai atneša gyvenimiškos patirties ir taip trokštamo stabilumo į organizaciją“, – kalba G. Dzekunskas.

Profesijos keitimas – naudingas asmenybei

Ne paslaptis, kad nuo reikšmingų gyvenimo pokyčių, tokių kaip specialybės keitimas, gali atbaidyti daugybė aspektų – pradedant finansiniais klausimais ir baigiant aplinkinių požiūriu.

G. Petronienė taip pat akcentuoja, kad persikvalifikavimo poreikis gali ateiti natūraliai arba tam žmogų paskatina susidariusios aplinkybės.
„Gali būti, kad senoji profesija „išsisemia“ ir žmogus nebeturi kur tobulėti, nebetenka motyvacijos. Kartais žmogus tiesiog neranda norimo darbo. Vyresniame amžiuje dažnai nebepakanka noro uždirbti pinigų, aprūpinti vaikus ar įsitvirtinti visuomenėje, norisi atsižvelgti į save patį. Žmogus, dirbantis ne tai, apie ką svajojo, gali tapti nelaimingu ir galvojančiu, kad gyvenimas dar įvyks – galbūt laisvalaikiu ar kažkada vėliau. Pakeitus specialybę į norimą pradedama gyventi dabar, jau šiandien“, – pastebi psichologė.

Darbdavių vaidmuo

Vieno didžiausio darbdavio šalyje „Danske Bank“ atstovo G. Dzekunsko teigimu, paskatinti siekti pokyčių ir platesnių karjeros galimybių turėtų ir patys darbdaviai.„Atsakingas ir apie ateitį mąstantis darbdavys be jau esamų organizacijos darbuotojų ir dėmesio jų augimui, mokymuisi ir gerovei, turi būti orientuotas į potencialius darbuotojus už organizacijos ribų. Ypač vertinga, jei darbdavys gali dalintis savo gerosiomis patirtimis ir įkvėpti visuomenę mokytis, investuoti į ateities įgūdžius ir nepriklausomai nuo pasirinktos profesijos stiprinti savo „universaliuosius“ įgūdžius – lyderystę, projektų valdymą, analitinį mąstymą, IT raštingumą ir daugelį kitų“, – kalba G. Dzekunskas. 
Viena tokia iniciatyvų – jau ketvirtus metus organizuojama talentų ugdymo programa „FuturePros“, skirta studijuojantiems ar studijas jau baigusiems žmonėms, taip pat persikvalifikuojantiems specialistams.  Tai metus trunkanti visiškai apmokama programa, kurios pagrindinis tikslas – padėti motyvuotiems talentams, siekiantiems profesinio augimo, įgyti vertingos praktinės patirties, reikalingos karjeros pradžiai, o taip pat – suteikti karjeros galimybes persikvalifikuojantiems specialistams.
„Nors tarp norinčiųjų prisijungti prie šios programos nemažai studijuojančių ar neseniai studijas baigusių žmonių, sulaukiame ir vis daugiau brandžių talentų dėmesio. Šiais metais apie 30 proc. visų kandidatų į „FuturePros“ sudarė specialistai keičiantys kvalifikaciją. Įkvepia ir sėkmės istorijos – programoje dalyvauja žmonės iš akademinio pasaulio, norėję įgyti praktinės patirties, kardinaliai keičiantys profesijas, pavyzdžiui iš odontologų į IT specialistus, o taip pat ir mūsų darbuotojai, kurie nusprendžia išmėginti naują karjeros kelią technologinėse kryptyse“, – pasakoja G. Dzekunskas.

Aplinkinių požiūris nesutrukdė pasiekti tikslo

Šia bei kitomis Lietuvoje prieinamomis specialybės keitimo programomis pasinaudojusi Ingrida Gabrialavičiūtė psichologės profesiją po daugybės darbo metų derina su duomenų mokslu. Svarstydama apie naujas darbo galimybes „FuturePros“ 2021 m. programos dalyvė svajojo suderinti savo jau turimas žinias su naujai įgytomis.
„Pagal išsilavinimą esu psichologė, apie 10 metų dirbau pedagoginį ir mokslinį darbą. Ilgainiui panorau mokslines žinias perkelti į taikomąją sritį. Baigiau „Vilnius Coding School“ duomenų analitikos kursus, savarankiškai mokiausi „DataCamp“, „Udemy“ platformose, dalyvavau „Women Go Tech“ mentorystės programoje. Ten sužinojau apie „FuturePros“. Supratau, kad čia yra mano šansas įžengti į dominančią sritį“, – pasakoja I. Gabrialavičiūtė.  Nors karjeros keitimo kelias nebuvo lengvas ir pareikalavo nemažai pastangų bei sulaukė abejojančių aplinkinių žvilgsnių, „Danske Bank“ karjerą tęsianti duomenų mokslininkė neabejoja savo sprendimu.