Ramus pasivažinėjimas po darbo dienos, ilgesni dviračių žygiai savaitgaliais ar alternatyva kasdienei kelionei į darbą automobiliu – „Danske Bank“ dviratininkų klube telpa platus veiklų spektras. O viskas prasidėjo nuo paprastos, tačiau stiprios Aleksandro Čičasovo atsineštos dviračių entuziastams skirtos idėjos, prie kurios jau daugiau nei porą metų prisijungti gali kiekvienas, turintis dviratę transporto priemonę ir norintis su kolegomis išvėdinti mintis šiandien. Dviratininkų klubo pradininkas ir senbuvė Rasa Pocytė dalinasi savo patirtimi, būnant šio klubo dalimi.


Aleksandras: Vos pradėjęs dirbti, norėjau prisijungti prie dviračių entuziastų grupės, todėl kreipiausi į grupių koordinatorius ir ėmiau ieškoti už dviračius atsakingo žmogaus. Pasirodo, vieningos iniciatyvos nebuvo – atskiras mažas grupeles turėjo tik IT skyrius. Todėl pasiryžau bendruomenę sukurti pats. Į mano kvietimą atsiliepė per 50 žmonių, tarp jų – ir anksčiau profesionaliai dviračių sportą praktikavusi Rasa.


Rasa: Būdama dvylikos, pradėjau lankyti dviračių būrelį. Tikėjausi, kad bus rengiamos iškylos bei žygiai. Nei kiek nenutuokiau, kad ateityje dalyvausiu Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatuose ar ne vienose tarptautinėse varžybose ir atstovausiu Lietuvos rinktinę. „Danske“ TV ekranuose pamačiusi dviračių klubo skelbimą, aš nieko nelaukdama susisiekiau su Aleksandru ir ėmiau domėtis numatoma veikla. Jau po kelių savaičių įsigijau dviratį – taip buvusi profesionalė grįžo į sportą.

Nuo ramių pasivažinėjimų iki tikslingų treniruočių


Aleksandras: Dviračių sezono pradžioje eksperimentavome ir išbandėme įvairius užsiėmimus, tačiau labiausiai pasiteisino kassavaitinis pasivažinėjimas po darbo. Kiekvieną ketvirtadienį kartu išvažiuodavome pasivažinėti po Vilnių – dažniausiai įsitraukdavo iki 20 žmonių. Kartais organizuodavome ilgesnes išvykas savaitgaliais. Jas ypač pamėgo patyrę dviratininkai. O mažiau populiarias veiklas, tokias kaip 100 km žygis kalnų dviračiais, išbandydavo entuziastingiausiųjų branduolys – jie susirinkdavo visada ir bet kokiu oru.


Be to turime tokią „Danske Bank“ iniciatyvą: kiekvieną pavasarį sezonui įmonė paruošia darbuotojų dviračius. Aš pats atsivežu savąjį tik profilaktiniam patikrinimui, bet rečiau juos prižiūrintiems mėgėjams apžiūra naudinga tiek dėl saugumo, tiek dėl komforto.


Rasa: Dviračių sportas – labai dinamiška veikla, todėl ir „Danske Bank“ dviračių klubo veikla neapsiriboja pasivažinėjimais: į tai stengiamės žvelgti kaip į sveiko gyvenimo būdo puoselėjimą. Kai prisijungiau prie Aleksandro iniciatyvos, treniruodavomės kas savaitę, tačiau su kai kuriais klubo nariais susitikdavome ir dažniau. Šiandien veiklų spektras platesnis – šaltuoju metu laiku treniruojamės „DC Pier“ sporto salėje, vykstame į treką Panevėžyje, rengiame seminarus apie sveiką gyvenseną ir ruošiame dviračius šiltajam sezonui.


 

Nesiekia lenktyniauti… Na, tik kartais


Aleksandras: Mes, dviračių klubo senbuviai, kviečiame prisijungti kiekvieną kolegą, norintį važiuoti dviračiu. Pasivažinėjimuose galima pažinti ne tik Vilniaus apylinkes, bet ir kitus kolegas, o draugišką konkurenciją visi palieka oficialioms varžyboms. Planuojame skirtingo sudėtingumo užsiėmimus, tačiau žygiuose visada palaukiame atsiliekančiųjų ir stabdome skubančius. Važinėdamiesi nelenktyniaujame ir stengiamės, kad visi dviratininkai važiuotų vienoje grupėje. Nepamirštame ir patyrusių, kurie nori išmėginti savo jėgas – įsibėgėjus sezonui, planuojame ir sudėtingesnius išvažiavimus.


Rasa: Dviratis leidžia pasimankštinti dirbantiems sėdimą darbą, atstoja transporto priemonę, o dalyvavimas bendroje veikloje suartina skirtingų padalinių bendradarbius. Prie treniruočių ar pasivažinėjimų nurodome sudėtingumo lygį ir kviečiame prisijungti visus norinčius. Tai yra vienintelė prisijungimo sąlyga – įsivertinti savo pajėgumus bei galimybes, prieš dalyvavimą treniruotėse.


Klubo sezonas – tarsi nedidelis projektas


Aleksandras: Prisipažinsiu, „Danske Bank“ dviračių klube užsimezgusi pažintis su kolegomis iš kitų skyrių padeda ir sprendžiant darbo klausimus. Pavyzdžiui, jei prireikia pagalbos iš kitų departamentų, pirmiausia darbuotojų sąraše ieškau dviratininkų – tai padeda lengviau užmegzti bendrą kalbą. Kartu tai – nedidelis, bendras ir pasikartojantis projektas. Pirmiausia diskutuojame, kokiuose renginiuose dalyvausime ir ką organizuosime kolegoms. Tada su įmonės vadovybe tariamės dėl sąlygų ir finansinio palaikymo. Galiausiai, turime užsiimti idėjų sklaida, pasiekti auditoriją ir sudominti ją aktyviu laisvalaikiu.


Nors dviračių sportas yra mano pagrindinis hobis ir neatsiejama gyvenimo dalis, esu įsitikinęs – su dviračiu ir kasdienybė gali tapti patogesnė. Pavyzdžiui, mano kelionė dviračiu į ir iš darbo ne tik trumpesnė nei vykstant automobiliu, bet ir padeda nusiteikti darbo dienai.


Rasa: Populiarėjant sveikam gyvenimo būdui, dviratis atstoja sporto salę, o tai ypač aktualu biuruose sėdimą, nejudrų darbą dirbantiems žmonėms. Sveikatingumas nėra tik išvaizda ar jos pokyčiai. Pirmiausia tai iš balanso tarp fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos atsirandanti gera savijauta. Tai turėtų būti kiekvieno gyvenimo dalis, net jei pasirinktumėte ne dviračius.