Noras žinoti daugiau ir išbandyti jėgas atvedė iki vadovės pareigų

Noras išbandyti savo galimybes tik mokyklą baigusią Emiliją Skrebūnaitę pirma nuvedė į užsienį, vėliau – grąžino į Lietuvą. Išmėginus jėgas trijose skirtingose pozicijose „Danske“, į ketvirtą – vadovės – ambicingų tikslų neslepiančią specialistę atvedė noras geriau suprasti IT sritį, su kuria dirba, nes tik taip gali jaustis pilnai atsakinga. Ir atsakomybės ji nebijo. Priešingai, savanoriškai prisiima jų daugiau ir skatina kolegas tai daryti, kad galėtų pilnai išnaudoti savo potencialą. Galimybių tam „Danske“ – begalės, o čia įgyjama patirtis – neįkainojama.   

Norėjo ne tik spręsti problemas, bet ir dalyvauti sprendimų priėmime

Tuo Emilija įsitikino per kiek daugiau nei šešis metus „Danske“, kuriame darbą pradėjo po studijų Jungtinėje Karalystėje ir pirmosios darbo patirties kitame technologijų ir paslaugų centre. Į „Danske“ Emilija atėjo sulaukusi kvietimo iš darbuotojų besikuriančiai organizacijai ieškojusių talentų pritraukimo konsultantų. Pradžioje išbandžiusi savo jėgas kaip jaunesnioji situacijų vadybininkė (angl. Junior Situation Manager), ji jau žinojo, kad gali ir nori daugiau. Šis žinojimas ir noras ne tik spręsti problemas, ką ji darė pirmaisiais darbo „Danske“ metais, bet ir turėti įtakos priimant sprendimus bei pačiai juos priimti atvedė Emiliją į jaunesniosios projektų vadovės poziciją.

„Tuo metu organizacijoje buvo vykdomas labai didelės apimties projektas, kuris tęsėsi tris metus, ir aš dirbau su pokyčius įgyvendinusia komanda. Vienas iš projekto vadovų sutiko dalyvauti organizacijos vykdomoje „šešėliavimo“ programoje „Sneak Peek“. Ačiū už ją „Danske“ – aš nedvejodama nusprendžiau dalyvauti programoje ir išsirinkau minėtą vadovą, nes man labai patiko jo darbas. Nors ne iki galo supratau, kas vyksta, man atrodė neįtikėtina ir labai intrigavo tai, ką jis darė: begalės susitikimų, sprendimų, kuriuos reikia priimti, pačiam nuspręsti, kaip ar kada,“ – pasakoja Emilija Skrebūnaitė.

Patirties ir žinių trūkumas – ne rodiklis, kiek darbuotojas gali

Iš karto po programos vadovui, kurio darbą turėjo galimybę iš arti stebėti savaitę, ji pasakė, jog norėtų pati dirbti tokį darbą. Jo vadovaujamai programai plečiantis, atsirado laisva darbo vieta, kurią užimti Emilija iš karto pateikė prašymą ir, praėjusi visus oficialius atrankos etapus, pradėjo darbą. Jai didelį įspūdį palikęs vadovas tapo jos tiesioginiu vadovu. „Dirbau kaip jaunesnioji projektų vadovė – atėjau be jokių žinių, be praktikos toje srityje, bet tai nebuvo rodiklis, kiek aš galiu. Vadovas man visada sakydavo, kad jeigu aš galvoju, kad galiu daugiau, jis suteiks man daugiau. Jei tik norėsiu apsiimti, jis galbūt man net duos darbo, kuris ne pilnai atitinka mano kvalifikaciją,“ – dalinasi Emilija.

Visi žingsniai buvo daromi vadovaujantis bendru sutarimu, apsibrėžus aiškią kryptį, tikslus. „Kaip esi jaunesnio projekto vadovo pozicijoje, savaime suprantama, jog nepriimi jokių sprendimų ir nedalyvauji jų priėmime, o tokia situacija manęs netenkino. Nusprendžiau, jog prisiimsiu daugiau atsakomybių, kurios suteiks man progų po truputį priartėti prie sprendimų priėmimo – pasitariant su kolegomis, vadovais. Kai tik tokių galimybių atsirado, kai pradėjau vykdyti naujus projektus, supratau, jog tai mano sritis, nors iš pradžių ir nelabai supratau, kur einu. Man sekėsi valdyti iniciatyvas, projektus, aš netylėjau, kalbėjau, jog darau daugiau ir jog jau esu pasiruošusi užimti svarbesnes pareigas,“ – pasakoja E. Skrebūnaitė.

Netrūko veržlumo, drąsos ir požiūrio „padarysim“

Kaip tik tuo metu viena iš „Danske“ Projektų komandoje dirbusių kolegių gavo pasiūlymą, kurio negalėjo atsisakyti. „Vadovai suskubo ieškoti, kas ją pakeis. Norinčių perimti jos vadovaujamą projektą, kuris tuo metu kaip tik vyko pilnu tempu, neatsirado. Tuo tarpu aš mačiau, jog tai nuostabi galimybė ir, jei ja nepasinaudosiu, pokyčio dar teks palaukti,“ – sprendimą išbandyti jėgas aiškina Emilija. Be daugybės naujų atsakomybių, organizacijoje paleidžiant „Yammer“

programą, jai teko dar viena – nenuvilti su projektu dirbusių kolegų, partnerių, rėmėjų: „Vadovė, kurią pakeičiau, buvo tikrai labai vertinama ir mylima. Sunku buvo tikėtis, kad kas prilygs jos profesionalumui, tačiau man veržlumo, drąsos ir požiūrio „padarysim“ niekada netruko – tai leido sklandžiai perimti ir taip pat efektyviai tęsti pradėtus darbus.“

Emilijos ryžtingas žingsnis ir darbas neliko nepastebėtas – tais pačiais metais ji buvo perkelta į projektų vadovės pareigas, kuriose dirbo vienerius metus. „Per tuos metus vykdžiau ne vieną Galutinių vartotojų paslaugų (angl. End User Services) departamento projektą ir labai aiškiai pamačiau, kad būtent ši sritis, šis darbo pobūdis man labai patinka. Be to, kaip bendruomenę pažinau ir visus šioje srityje dirbančius kolegas ir, kai tik pagalvodavau, jog gali nebetekti su jais dirbti, pasidarydavo liūdna. Todėl, kai tik dabartinėms mano pareigoms prireikė žmogaus, nebuvo net ką svarstyti,“ – kelią iki dabar užimamos Technologijų adaptacijos paslaugų komandos vadovės (angl. Head of Technology Adoption Services) pozicijos pasakoja Emilija.

Ir pati gilinasi, ir komandą skatina daugiau suprasti, sužinoti

Kartu su naujomis pareigomis, prieš pusmetį E. Skrebūnaitė gavo ir komandą, su kuria šiais metais visas savo pastangas skiria „Microsoft“ ekosistemos diegimui organizacijoje: „Tai yra sudėtinga kelionė. Organizacija yra pasiruošusi darbuotojams atverti visus „Microsoft“ įrankius, o mes turime užtikrinti, kad visi daugiau nei 22 tūkst. organizacijos darbuotojų jais naudotųsi. Skirtingose srityse dirbančių kolegų poreikiai skiriasi, tačiau turime rasti būdą naujovių nauda įtikinti visus – jiems priimtiniausiu būdu parodyti, jog nauji įrankiai efektyvūs, didina produktyvumą, padeda išlaikyti balansą tarp darbo ir laisvalaikio.“

Tuo pat metu Emilija pati stengiasi išlaikyti balansą tarp tiesioginių savo pareigų bei noro daugiau suprasti ir žinoti: „Ir kai buvau projektų vadovė, ir dabar stengiausi suprasti technologijas, su kuriomis dirbu, net jei tai labai sudėtingi konceptai. Jei iki galo nesuprantu, kas vyksta aplink mane, aš negaliu jaustis atsakinga už savo darbą. Stengiuosi dalyvauti visose įmanomose tiekėjų sesijose, kiekvieną dieną dalį laiko praleidžiu su inžinieriais aiškinantis, kaip veikia vienas ar kitas įrankis. Taip pat skatinu ir savo komandą gilintis, suprasti,“ – pasakoja „Danske“ Technologijų adaptacijos paslaugų komandos vadovė.

Darbdavio iniciatyvos plečia suvokimą, kiek daug visko aplink vyksta

E. Skrebūnaitė taip pat skatina komandos narius neapsiriboti tuo, kas parašyta jų darbo aprašyme. „Noriu, kad žmonės dirbtų tai, kas juos iš tiesų motyvuoja, kas jiems suteikia geros energijos. Jeigu kas iš komandos nori mokėti kažką, kas galbūt neįeina į pareigas – drąsinu, lai eina ir mokosi. O galimybių tam organizacijoje begalės. Vien žmonės, kurie čia dirba, daug aukšto lygio specialistų, kurie yra pasiryžę tau visada padėti, yra neįkainojama, kaip ir patirtis, kurią įgyji dirbdamas ir augdamas kartu su jais,“ – sako E. Skrebūnaitė.

Pasak jos, „Danske“ labai daug investuoja į žmones, atverdamas galimybes ne tik mokytis, bet ir suteikdamas daug papildomų naudų. Emilijai labai svarbu žinoti, kad jos ir darbdavio vertybės sutampa. Net jei pati yra linkusi laisvalaikį atskirti nuo darbo, skatina kolegas naudotis visomis prieinamomis galimybėmis, bei vertina naudą, kurią jos atneša: „Danske“ vykdomos iniciatyvos savanorystės, įvairovės, tvarumo srityse išplečia žinias bei suvokimą, kiek daug visko aplink vyksta, kur galima ir verta nukreipti savo energiją po darbo, ką įdomaus ir naudingo galima padaryti.“