Tikiu, kad didžiausi stabdžiai kažką keisti slypi mūsų galvose. Su panašiais barjerais susiduria ir atgal į Lietuvą svarstantys grįžti emigrantai, nors, lyginant užsienio ir mūsų šalies darbo kultūrą, skirtumų pastebime vis mažiau, o projektas „Back to LT“ ir kitos iniciatyvos padeda šią žinią perduoti emigravusiems tautiečiams. Prieš keletą metų nusistovėjusius mitus sugriovau pati, nusprendusi grįžti į Lietuvą, o gruodžio 13–14 d. savo patarimais norėjau padrąsinti į susitikimus atėjusius Mančesterio ir Birmingemo lietuvius.

Ši iniciatyva, prie kurios prisijungusios įvairios Lietuvoje veikiančios organizacijos, taip pat ir „Danske Bank“, vyksta jau penktus metus iš eilės. Projektas skirtas kviesti ir motyvuoti lietuvius, gyvenančius ir studijuojančius ar dirbančius užsienio šalyse, grįžti į Lietuvą ir pradėti savo darbo karjerą, kurti verslą, prisidėti prie socialinės gerovės stiprinimo. Kasmet su emigracijoje gyvenančiais tautiečiais susitikti vyksta verslo ir valstybės įstaigų atstovai iš visos Lietuvos.

Pažįstamoje kultūroje gali nuveikti daugiau

 

Į Jungtinę Karalystę iškeliavau dar 2006 m., nusprendusi čia studijuoti projektų valdymo magistrantūroje. Gyvenimas Anglijoje buvo puikus: kokybiškos studijos, profesionalūs dėstytojai, meno ir muzikos aura, supanti Mančesterį. Po metus trukusių studijų tapau projektų vadovo asistente, o vėliau ir pati ėmiau vadovauti IT projektams. Nors profesinėje ir asmeninėje srityje sekėsi, manęs neapleido laikinumo jausmas – nesijaučiau sava.

Būtent tokia žinute norėjau pasidalinti su Mančesteryje ir Birmingeme sutiktais tautiečiais: galimybių realizuoti save yra visur – ypač jei turi reikiamų įgūdžių ir motyvacijos. Tačiau kur kas lengviau jas išnaudoti ten, kur galima jaustis savu. Pavyzdžiui, žinant Lietuvos profesinę kultūrą ir lietuvių įpročius, gerokai paprasčiau keisti ne tik savo organizaciją, bet ir daryti poveikį visos šalies mastu. Štai norint pakeisti kažką Anglijos švietimo sistemoje, reikėtų labai ilgai megzti ryšius su sprendimų priėmėjais, o Lietuvoje universitetai yra linkę bendradarbiauti ir koreguoti net savo studijų programas.

Drąsiau kalbėkime apie geruosius pokyčius


Nuolat gyvendama skrydžio režimu, galėjau palyginti darbo kultūrą abiejose šalyse – nepastebėjau jokių esminių skirtumų. Gyvendama mylimame Vilniuje, galėjau augti ir tobulėti tarptautinėje kompanijoje – ši sukaupta patirtis galiausiai mane atvedė ir į „Danske Bank“.

Praėjusių metų gruodžio viduryje dalyvaujant susitikimuose su emigracijoje gyvenančiais tautiečiais, įsitikinau, kad jie – labai šviesūs ir išsilavinę žmonės, kurie Anglijoje rado savo pašaukimą: dalis jų studijuoja doktorantūroje, kiti įsitvirtino tarptautinėse kompanijose, treti tapo pripažintais konsultantais. Visi susitikimų metu kalbinti lietuviai – labai sėkmingai įsitvirtinę kitoje šalyje profesine prasme. Tačiau neatitrūkę nuo Lietuvos – besidomintys šalies kultūrine, politine situacija.

Įdomu tai, kad didžioji dalis jų neatmeta galimybės per artimiausius penkerius metus grįžti gyventi į Lietuvą. Vis dėlto juos vis dar atbaido kai kurie gajūs stereotipai apie mūsų šalies darbo kultūrą, kuriuos svarbu naikinti ir garsiau kalbėti apie gerąjį pokytį.

Pirmiausia – kompetencijos


Dirbi Lietuvoje, ar karjeros sieki Jungtinėje Karalystėje – visur pirmiausia vertinamos profesinės tavo kompetencijos ir įgūdžiai atlikti patikėtas užduotis, kurie ir atveria karjeros galimybes.

Galiausiai, jei nuimtume visas dekoracijas ir logotipus, centrinės „Google“ būstinės turbūt neatskirtumėte nuo Vilniaus centre esančio biuro, tiek iš ofiso aplinkos, tiek iš bendros atmosferos, kurią kuriame. Aplankiusi „Google“ centinę būstinę Dubline, įsitikinau, kad jau Lietuvoje turime labai panašiai. Ir tai nebūtinai bus tarptautinės įmonės padalinys – vakarietišką atmosferą jau kuria ir vietiniai žaidėjai, tokie kaip „vienaragis“ „Vinted“ ar kt.

Tikiu, kad norint paskatinti išvykusius tautiečius grįžti, svarbu kalbėti ne tik apie finansinį stabilumą, bet ir apie įdomesnį, labiau tobulėti skatinantį darbą ir galimybes prisidėti prie pokyčių ne tik vietos bendruomenės, bet ir šalies mastu. Galų gale, pasakyti, kad jie čia tikrai laukiami, o galimybės tobulėti ir augti karjeros prasme savoje šalyje, lyginant su Jungtine Karalyste ar Danija, yra tikrai labai panašios. Ir svarbiausia - dirbdami Lietuvoje, kuriame pridėtinę vertę sau ir savo aplinkai.