Aplinkiniai visada sakys, kad per daug skubame, esame susikoncentravę tik į save, per dažnai keliaujame ir išlaidaujame, ar per daug norime. Bet kas pasaulyje iš tiesų žino, kas yra „per daug“, o kas ne? Lygiai kaip ir kas yra per anksti ar per vėlu? Kodėl kas nors nuolatos bando primesti savą patirtį man ir sakyti, kad kažko negaliu ar noriu per greitai, per anksti, per daug tik dėl to, kad jų gyvenimas dėliojosi kitaip?
Norite tikėkite, norite ne, bet tokios mintys mane aplanko gana dažnai. Ne kartą esu girdėjusi klausimų ar komentarų, kaip būdama tokia jauna jau esu vyresnioji konsultantė ir turiu tiek profesinės patirties. Manau, kad viskas kiek paprasčiau nei atrodo – dirbu mėgstamą darbą ir tikiu tuo, ką darau. Galbūt viskas būtų buvę kiek kitaip, jei vieną kartą išgirdusi, kad esu per jauna dirbti tuo metu taip trokštamoje pozicijoje, būčiau patikėjusi ir toliau nebesiekusi savo svajonių. Laimei, nuo mažens tikėjau ne visada realiais dalykais ir plaukdavau „prieš srovę“, jei tik man atrodydavo, kad taip yra teisingiausia. Tikiu, kad tik todėl, jog kažkas sako, kad negali arba tai neįmanoma, nereiškia, kad iš tiesų taip yra.
Kada robotai atims iš mūsų darbus?
Labai dažnai nežinojimas ir baimė mus nugali. Dirbdama vyresniąja konsultante procesų skaitmenizavimo (automatizavimo) departamente kasdien susiduriu ne tik su daugybe įdomių žmonių, galimybių, bet ir iššūkių. „Danske Bank naujokų dienos“ metu naujiems darbuotojams pasakojame apie banko procesų robotizaciją ir automatizaciją bei duodame patarimus, kaip kiekvienas gali prie to prisidėti. Tačiau kiekvienos tokios sesijos metu išgirstu klausimą „kada robotai atims iš mūsų darbus?“. Suprantu juos, nes tai, ko mes nežinome arba nesuprantame, mus visada labai gąsdina. Aš ir pati bijojau, kol to nesusipažinau su tuo iš arčiau.
Savo kelionę „Danske Bank“ pradėjau Pinigų plovimo prevencijos padalinyje, kuris man tada atrodė kaip kažkokia slapta operacija pagauti „blogiukus“. Nagrinėdama ir analizuodama klientų elgseną ir duomenis tikrai jaučiausi tokios operacijos dalimi, visada galvodavau apie LEAN metodologiją ir siekdavau sugalvoti kuo daugiau idėjų, kaip pagerinti procedūras, tačiau niekados nebuvau nieko girdėjusi apie automatizaciją. Vadovei pasiūlius tapti komandos robotikos analitike net nesupratau, kas tai yra, ir ką reikės daryti, bet sutikau nedvejodama. Pamenu, kad pirmuosius mėnesius jaučiausi kaip kitame pasaulyje, reikėjo suprasti, kad robotai nėra vien tik fiziniai, jie gali būti ir sisteminiai, automatizuoti procesus. Vienas dalykas, ką dariau ir darau iki šiol yra tai, kad niekada nenuleidau rankų ir ieškojau įvairių būdų optimizuoti komandos darbą ir turint robotą komandoje padaryti darbą dar įdomesnį. Po kelių mėnesių jau turėjome naują komandos narį – robotą, kuris leido mums dirbti labiau analitinį darbą ir jaustis laimingesniems.
Niekada neturėjau minties, kad kažkas yra neįmanoma. Kaip ir niekada negalvojau, jog robotai ar automatizacija visiškai atims iš mūsų darbus. Visi matome, kaip pasaulis kasdien keičiasi ir mes keičiamės kartu su juo. Dar visai neseniai naudojome mechaninius žadintuvus, o dabar mus žadina maloni melodija telefone, žemėlapius laikėme rankoje ir vadovavomės jais, kai šiuo metu niekas neįsivaizduoja kelionių be GPS. Dauguma daiktų ir paslaugų keičiasi, technologijos tampa vis išmanesnės, bet kodėl leisdami joms taip lengvai užimti vietą mūsų gyvenime, mes taip nenoriai įsileidžiame automatizaciją į savo darbinę aplinką? Robotai ir kiti išmanūs sprendimai darbų neatims – jie juos transformuos arba sukurs naujų. Statistikos rodo, kad net jei robotai perims 1.8 milijonus darbo vietų, jų sukurs daugiau nei 2.3 milijonus.
Žmogiškumas nepakeičiamas
Visuomenei vis dar reikia ir toliau reikės žmogiško kontakto, empatijos ir jausmo, kurį sukuria bendravimas. Šiuo metu kompiuteriai ir automatizuoti sprendimai juose atlieka puikų darbą pagal sukurtas ir pritaikytas taisykles, tačiau žmonės vis dar turi nustatyti tikslus, interpretuoti rezultatus ar užtikrinti, kad sukurti sprendimai veiktų. Taip pat žinoma, jog mūsų dar ilgai nemokys mašinos, kaip ir mūsų vadovais nebus robotai.
Galbūt reikėtų šiuo metu klausti savęs, kuo galiu išsiskirti ir likti reikalingu bei trokštamu darbuotoju rinkoje. Sakysite, nepakeičiamų nėra? Gal ir nėra, bet labai gerą darbuotoją pakeisti ne tik sunku, bet ir brangu. Norint būti geru savo srities ekspertu tokioje besikeičiančioje aplinkoje reikės daug mokytis, skaityti, klausytis įvairių pranešimų ir dalyvauti konferencijose, būti šių laikų įvykių sūkuryje ir norėti kuo daugiau žinoti.
Tikiu, kad kiekvienas gali pasiekti tai, ko labiausiai nori gyvenime. Robotai yra suprogramuoti ir veikia pagal taisykles, bet mes esame žmonės ir galime išbandyti įvairias sritis, atrasti tai, kur geriausiai jaučiamės, kas geriausiai sekasi. Nebūkime robotais ir nebūsime pakeičiami. Nebijokime keistis ir tai mus padarys tik dar stipresnius karjeroje. Vadovaukimės vidine nuojauta ir nusistatykime savas gyvenimo ribas. Nebijokime rizikuoti ir džiaugtis dabartimi bei ateitimi.
