Galiu teigti, kad gyvenime man sekasi. Tačiau puikiai žinau ir tai, kad sėkmę reikia vaikytis – tai darau iki šiol. Kiek pamenu, visada norėjau gyventi dideliame dangoraižių mieste, ir kai tik pasitaikė proga persikelti į Londoną – netrukus jau buvau ten. Nedvejodama Vilniuje palikau darbą ir namus, ir stačia galva nėriau į nuotykį, net neįsivaizduodama, kuo viskas baigsis.
Kai pirmą kartą patekau į Canary Wharf rajoną ir vienoje vietoje pamačiau tiek investicinių bankų, bei tiek kostiumuotų žmonių, supratau, kad priėmiau teisingą sprendimą. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau kažkaip prie jų prisijungsiu. Net po daugelio metų prisimenu tą lemtingą skambutį, kai man pasiūlė darbą Morgan Stanley. Negalėjau patikėti, kad mano svajonė pildosi.
Dirbau nuo ryto iki vakaro be perstojo dūzgiančiame finansų rinkų aukšte ir mėgavausi kiekviena ten praleista minute. Bankas buvo įsikūręs kvadratiniame pastate, su langais tik į vieną pusę. Kitoje pastato pusėje vienas prie kito buvo išrikiuota daugybė darbo stalų. Visi jie atrodė identiškai, sustatyti vienodomis eilėmis. Jeigu atsisėsdavai pačiame stalų eilės gale, langas būdavo taip toli, kad negalėdavai suprasti, dabar diena ar naktis. Dirbant investiciniame banke nestigo iššūkių, kai kurios užduotys atrodydavo sunkiai įveikiamos, o aplinka ne visada draugiška. Tačiau čia aš užsiauginau storą odą ir išmokau įjungti savotišką „išgyvenimo režimą“. Ir kad ir kaip sudėtinga kartais būdavo, šios patirties nekeisčiau į nieką. Būti dalimi to šurmulio, po darbo su kolegomis eiti į barą, o ryte vėl sėsti prie bendrų projektų – tau arba patinka šis procesas, arba tu jo nekenti. Man jis labai patiko.
Likimas galiausiai mane nuvedė į nedidelę privataus kapitalo kompaniją. Čia dirbau grafikos dizainere ir galėjau apjungti bei panaudoti visas iki tol įgytas žinias. Būti finansų dizaineriu reiškia, kad turi vienodai mėgti ir Excelį, ir Photoshopą. Jaučiausi lyg vertėja, galinti kalbėti dviem kalbomis – analitikų ir duomenų bei dizainerių ir meno. Sugebėjau finansinių ataskaitų esmę perteikti paprastu, klientams suprantamu būdu. Dirbdama čia sutikau vienus protingiausių žmonių, kurie gebėjo sukurti kupiną iššūkių, tačiau šį kartą draugišką aplinką.
Tuo metu galėjau drąsiai sakyti, kad gyvenu svajonių gyvenimą: didelis miestas, mylimas darbas ir net žiemos čia nebuvo šaltos. Tačiau kažko trūko. Ir sulig kiekvienais metais tai jaučiau vis labiau. Ilgėjausi namų, tėvų... Tačiau be viso to, ypatingai buvau pasiilgusi medžių. Galbūt nuskambės juokingai, tačiau po septynerių metų, praleistų tarp dangoraižių ir metro, niekada nesiilsinčiame mieste, šiuolaikišką pilkumą norėjosi pakeisti į žalią gimtų namų spalvą.
LinkedIn darbo skelbimų naujienlaiškį peržiūrėjau atostogaudama. Paprastai juos ištrindavau net neskaičiusi, bet tą dieną turėjau daugiau laisvo laiko, taigi mano suplanuota tingumo valandėlė išėjo į naudą. Pamačiau „Danske Bank“ darbo skelbimą. Darbo vieta – Vilnius. Organizacija Lietuvoje ieškojo finansų dizainerio – tai buvo tokia pat darbo pozicija, kurią turėjau Londone. Išsiunčiau savo CV ir po keleto interviu mano gyvenimas antrą kartą turėjo keistis iš esmės. Tačiau Vilnius mane pasitiko visai kitoks, negu buvo, kai išvykau.
Jis tapo gerokai didesnis visomis prasmėmis! Vilniaus kavinės ir restoranai jau galėjo laisvai konkuruoti su esančiais Londone ir Niujorke, atnaujinti parkai ir skverai, modernūs muziejai, kuriuose yra taip pat įdomu, kaip esančiuose užsienyje; stikliniai biurų pastatai, nors ne dangoraižiai, tačiau kuria labai panašią atmosferą, pritraukia tokius pat talentingus ir kvalifikuotus darbuotojus bei tarptautinius verslus. Vilnius tapo kompaktišku Londonu, be metro požemių, tačiau su medžiais.
Dirbant „Danske Bank“ Turto valdymo padalinyje jausmas toks pats, lyg didžiuliame investiciniame banke Londone. Kiekviena diena atneša naujų iššūkių ir daugybę galimybių tobulėti. Mūsų darbas įdomus ir prasmingas, mes gerai leidžiame laiką ir matome pokytį, kurį sukuriame. Man pasisekė, kad turiu tokią puikią komandą – sumanius, ambicingus ir skirtingus žmones, didelė dalis kurių, kaip ir aš, yra grįžę iš užsienio ir dabar dalijasi patirtimi su kitais. Grįžti į Vilnių yra madinga ir aš džiaugiuosi, kad esu to dalis.
