Karantinas – proga daugiau dėmesio skirti savo psichologinei sveikatai

Monika Kuzminskaitė, „Danske Bank“ paslaugų tęstinumo vadybininkė

Nerimas ir nežinomybė susidūrus su koronaviruso pandemijos grėsme šiandien tapo dažno gyventojo palydovu. Kaip bebūtų, žmonija susidūrė su nematomu priešu, kuris nežinia kada pasitrauks. Dėl jo daugeliui teko keisti savo įpročius – gerokai daugiau laiko praleisti namuose, nutrinti ribas tarp darbo ir asmeninės aplinkos. Tai kelia nemenkų iššūkių psichologinei žmonių sveikatai, kuriuos stengiuosi padėti įveikti.

 

Po darbo – į psichologinę pagalbą kolegoms

 

Dalis kolegų jau žino, kad be darbo „Danske Bank“ užsiimu ir kita ne mažiau man brangia ir įdomia veikla. Esu profesionali psichologė, todėl karantino metu nusprendžiau panaudoti savo turimas žinias bei patirtį šioje srityje ir kartą per savaitę nuotoliniu būdu rengti psichologines sesijas „Danske Bank“ kolegoms. Tai, kad prie tokių sesijų kaskart prisijungia maždaug po pustrečio šimto dalyvių, tik patvirtina – karantinas daug kam kelia didesnių ar mažesnių išbandymų.

 

Šie išbandymai pasireiškia įvairiai. Daugeliu atvejų susiduriama su bendro pobūdžio nerimu ir emocine įtampa. Sunkumų žmonėms taip pat kelia išsiderinęs darbo ritmas, šeimoje atsiradusi įtampa ar darbo ir tėvų pareigų derinimas. Tai labai natūralu – juk situacija šiandien yra tikrai neeilinė. Dėl to vienas iš svarbiausių žingsnių, siekiant sukontroliuoti nerimą ir kitas emocijas, yra suvokti, kodėl vienaip ar kitaip jaučiamės. Sesijų metu šį suvokimą siekiu padėti stiprinti, o tuo pačiu pamėginti suteikti žmonėms naudingų žinių ir palaikymo, atsakyti į konkrečius rūpimus klausimus.

 

Psichologine sveikata būtina rūpintis kiekvienam

 

Manau, kad psichologinė pagalba šiandien išties svarbi ir aktuali. Mūsų visuomenėje psichologinė sveikata dar neretai pamirštama, tačiau nuo jos didele dalimi priklauso žmogaus laimė, galimybės produktyviai dirbti, realizuoti save, gerai jaustis ir palaikyti prasmingus asmeninius santykius. Psichologinė sveikata šalia fizinės savijautos ir žmogų supančios aplinkos yra vienas pagrindinių komponentų norint būti laimingu. Dėl to ja būtina rūpintis.

 

Reikėtų suprasti, kad gerai psichologinei sveikatai svarbu ne tik psichiatrinių ligų nebuvimas, bet ir gebėjimas racionaliai ir aiškiai mąstyti, priimti pagrįstus sprendimus, spręsti kylančias problemas, užmegzti ir palaikyti santykius, o taip pat ir juos nutraukti, jei jie yra toksiški.

 

Taip pat labai svarbus yra gebėjimas pripažinti ir išgyventi visas kylančias emocijas, toleruoti tam tikrą psichologinio diskomforto lygį, nepaskęsti klampiame mąstyme ar slegiančiose emocijose. Norint šiuos gebėjimus išsiugdyti ir stiprinti, svarbu su savimi dirbti, prireikus priimti artimųjų ar specialistų pagalbą. Tuomet lengviau įveikti ir tokius visuotinio nerimo laikotarpius, kokį išgyvename šiuo metu.

 

Kas padeda tapti savo likimo kalviu?

 

Psichologiškai sveikas žmogus nebūtinai yra tik laimingas ar nerūpestingas. Visų pirma, jis yra pasiruošęs mokytis, priimti ir įveikti visus sunkumus, kurie jam gali kilti gyvenime, o kartu geba patirti ir džiaugtis savo pasiekimais, laime ir ramybe. Toks žmogus geba įžvelgti teigiamus dalykus net ir sudėtingose situacijose, gebėti iš jų pasimokyti. Tam didelę reikšmę turi vidinės žmogaus nuostatos: ar jis linkęs vadovautis įsitikinimu „aš esu savo likimo kalvis“, ar vis tik – „nuo likimo nepabėgsi“. „Likimo kalviai“ net ir pandemijos akivaizdoje ras naujų galimybių, mokės džiaugtis namuose su šeima praleistu laiku, maisto gaminimu ar paprasčiausiai pavasariu.

 

Tai kaip gi savo psichologine sveikata pasirūpinti ir ją puoselėti? Neretai tai padaryti gali padėti net ir labai paprasti dalykai, kasdieniai įpročiai, kuriuos kiekvienas galime išsiugdyti. Pavyzdžiui, gerai psichologinei savijautai, gebėjimui įveikti nerimą neabejotinai yra svarbūs tokie dalykai kaip kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas, sveika mityba. Be to, kiekvienas turėtume ugdytis įpročius kritiškai vertinti savo mintis, atvirai priimti savo ir kitų emocijas, neieškoti kaltų, nenuleisti rankų ir nebijoti spręsti savo problemų.

 

Galiausiai, iš savo patirties galiu pasakyti, kad vienas iš efektyviausių kovos su nerimu būdų – užsiimti konkrečia prasminga ir malonumą teikiančia veikla. Turbūt tai ir yra viena priežasčių, dėl kurių karantino metu ėmiausi rengti psichologijos sesijas. Taip galiu padėti ne tik kitiems, bet ir sau. Tokią galimybę suteikiančių veiklų linkiu atrasti kiekvienam. Tuomet ir visos negandos bus lengviau įveikiamos.