Emocinė gerovė ir skaitmeniniai įrankiai. Kai globalūs, visą pasaulį pastaraisiais metais supurtę, įvykiai atitraukė dėmesį nuo kitų gyvenimo sričių, šios dvi temos gavo jo su kaupu. Ne tik sunkiai suvokiamu greičiu išmokome naudotis naujausiomis technologijomis ir kitais skaitmeniniais įrankiais tam, kad galėtume tęsti darbus ir pasirūpinti buitimi, bet ir pradėjome drąsiau kalbėti apie emocinę gerovę. Dabar, kai pamažu grįžtame dirbti į biurus bei įsisaviname hibridinio darbo ypatumus – ne tik toliau tobuliname skaitmeniniu įrankių naudojimo įgūdžius, bet ir pasitelkiame juos tam, kad išlaikytume bei stiprintume emocinę gerovę. 

Nauja technologijų ir skaitmeninių įrankių paskirtis – rūpestis emocine gerove

„Per pastaruosius kelis metus taip įpratome prie nuotolinio darbo, jog ir oficialiai atšaukus ekstremalią situaciją šalyje, didžioji dalis kolegų darbus tęsia nuotoliniu arba hibridiniu būdu. Tai kas buvo laikina, tapo įprasta. Aiškiai tai suprasdami, ieškome, kuriame ir diegiame sprendimus, kurie užtikrintų sklandų hibridinį darbą“, – sako Justinas Stanevičius, „Danske Bank“ vyresnysis technologijų diegimo konsultantas. Vis tik, pabrėžia jis, užduotis dabar formuluojama kiek kitaip, nei anksčiau: vienu kartu svarbu pasirūpinti ir tuo, kad kolegos turėtų kaip patogiai ir kokybiškai atlikti darbus nuotoliu būdu, ir tuo, jog technologijos ne silpnintų, o stiprintų jų emocinę gerovę.

Apie tokį poreikį byloja ne tik diskusijos darbe, socialinėje erdvėje, bet ir ne vieno per pastaruosius metus atliktų tyrimų rezultatai. „Pusantro karto išaugęs nuotolinių susitikimų laikas, beveik trečdaliu pailgėjusi jų vidutinė trukmė, perpus padidėjęs gaunamų el. laiškų, panašiai – susirašinėjimo pokalbių programėle skaičius. Tai tik keli, bet labai iliustratyvūs didelės apimties „Microsoft“ tyrimo duomenys^[1]. Šie ryškūs pokyčiai rodo ženkliai išaugusį darbo krūvį. Iš kitos pusės to paties „Microsoft“, kaip ir kitų tyrimų, duomenis atskleidžia, jog viena iš priežasčių, kodėl ilgėja darbui skiriamas laikas, – ta, jog nesugebame atsijungti nuo darbo, kai jis čia pat, namuose, vos ranka pasiekiamas,“ – sako Justinas Stanevičius.

Išjungus pranešimus ne darbo metu nieko svarbaus nepraleidžiame

„Vienas iš paprastų ir veiksmingų dalykų, ką kiekvienas gali padaryti, norėdamas tikrai atsitraukti nuo darbo – susitvarkyti pranešimų nustatymus. Pagrindiniai nuotolinio ir hibridinio darbo įrankiai – „Microsoft Teams“ ir el. paštas – leidžia tikrai nesudėtingai nusistatyti, jog šios programos nesiųstų pranešimų ne darbo valandomis ir ypač laisvomis nuo darbo dienomis“, – sako Justinas. Vis tik, jau minėto „Microsoft“ tyrimo rezultatai liudija, kad didžioji dalis dirbančiųjų nepasinaudoja šiuo paprastu patarimu: net 87 proc. besinaudojančių „Outlook“ skaito el. laiškus po darbo valandų, o 70 proc. – tikrina pašto dėžutę dar prieš pakildami iš lovos.

Nors egzistuoja aiški priežastis, kodėl žmonės nenori atjungti pranešimų – jie bijo praleisti jiems svarbią informaciją, tyrimai atskleidžia, jog šis nerimas nepagrįstas. „Insider“ aprašomo eksperimento dalyviai, parai išjungę savo mobiliųjų telefonų pranešimus, praleido su darbu ir socialine aplinka susijusią, bet, kaip atskleidė tyrimas, ne esminę informaciją. Iš kitos pusės, vos 24 val. nutildę pranešimus savo mobiliuose įrenginiuose (beje, tyrimas turėjo būti didesnės imties, bet dalyvauti jame ir atsisakyti pranešimų sutiko vos 30 žmonių), jie jautėsi mažiau blaškomi ir produktyvesni, jiems buvo lengviau susikoncentruoti ties atliekamu darbu^[2].

Nesudėtingas darbo vietos įsirengimas namuose ir mobilumas mažina stresą

Dėmesio sutelkimui ir patogiam darbui hibridiniu ar nuotoliniu būdu būtina tinkama aplinka. „Patogiai darbo vietai susikurti reikalingas ne tik ergonomiškas darbo stalas, kėdė, bet ir ausinės, kamera ir kiti prietaisai. „Danske“ darbuotojams suteikiamos galimybės paprastai įsigyti darbui reikalingus įrenginius banko internetinėje parduotuvėje skatina ne tik darbo produktyvumą, bet ir mažina stresą, kai pačiam nereikia rūpintis, kur ir kaip tuos įrenginius gauti“, – sako „Danske Bank“ vyresnysis technologijų diegimo konsultantas. Streso mažiau ir kai darbus gali atlikti ten, kur esi: „Skatiname kolegas naudotis mobiliais prietaisais ir įdiegti juose darbines programėles. Tai padarius, darbas tampa žymiai paprastesnis ir produktyvesnis – pavyzdžiui, esant reikalui redaguoti dokumentą, nebūtina įsijungti kompiuterio, o visus pataisymus galima atlikti mobiliuoju įrenginiu. Jei dabar taip jungiantis dar būtinai turime naudotis saugumo centru (angl. „Secure hub“), ateityje, kai pilnai visi pereisime prie „Microsoft 365“, prisijungti galėsime dar paprasčiau – visas programėles pasieksime per autentifikatorių“. 

Šios naujos nuotolinio jungimosi prie programų galimybės ypatingai praverčia, kai dirbama judant, t.y. nebūnant stacionarioje darbo vietoje. „Kai susitikimo temai ir aptariamiems klausimams svarbus aktyvus klausymas, bet ne detalios informacijos sekimas ir fiksavimas, skatiname kolegas el. pašte naudoti „Desk Free Room“ funkciją. Ji organizuojamo susitikimo dalyviams praneša, jog jo metu nėra būtina fiziškai būti darbo vietoje. Šią funkciją įdiegėme specialiai, kad kolegos nesijaustų kalti, jog tam tikrų susitikimų, aptarimų metu nesėdi darbo vietoje, o eina įkvėpti gryno oro ar ruošia kavą kolegoms virtuvės zonoje“, – sako Justinas Stanevičius.

Socializacija nuotoliniu būdu puoselėja įtraukties kultūrą

Galimybę socializuotis virtualioje erdvėje atveria kitos „Danske“ naudojamos programos. „Vienas didžiausių pokyčių, stiprinant kolegų socialinius ryšius, buvo „MS Yammer“ programos įdiegimas. Kartu su ja pradėjo vystytis daug daugiau ir atviresnių diskusijų, kurios suartino kolegas. Žinant, jog visoje grupėje dirba apie 20 tūkst. darbuotojų, tai labai svarbus pokytis“, – sako Justinas Stanevičius. Toje pačioje „MS Teams“ įdiegta galimybė pagirti kolegą per „Praise“ funkciją taip pat sustiprina tarpusavio ryšius, net ir esant ne vienoje erdvėje: darbuotojai jaučiasi labiau įtraukti, pastebėti, vertinami. 

Dar prieš pandemiją atlikti tyrimai atskleidė, kodėl galimybė socializuotis tokia svarbi dirbant nuotolinį darbą. Apklausti 1100 darbuotojų, dalyvavusių „Harvard Business Review“ atliktame tyrime, atskleidė, jog socializavimasis net ir nuotoliniu būdu padeda kurti prasmingus tarpusavio ryšius, kurie svarbūs geresniam vienas kito supratimui, bendrystės jausmui. Galėdami socializuotis nuotoliniu būdu dirbantieji taip pat tampa produktyvesni, kuriama įtraukties organizacinė kultūra, kuri atneša ne vieną privalumą, tarp kurių – darbuotojų atvirumas naujoms idėjoms, lankstumas, daugiau vertingų įžvalgų ir galimybių tobulėti^[3].

Vadovai – emocinės gerovės ambasadoriai

Skatinti socializuotis, motyvuoti ir remti darbuotojus tiek priešpandeminiais, tiek popandeminiais metais yra viena iš vadovų funkcijų. Jų indėlis taip pat labai svarbus diegiant ir koreguojant praktikas, kaip darbuotojai rūpinasi savo emocine gerove ir kaip tam pasitelkia skaitmeninių įrankių funkcionalumus. Svarbiausia, ką vadovas gali padaryti šiuo klausimu, – pats būti emocinės gerovės ambasadoriumi^[4]: ne tik skatinti rūpintis ja, bet ir dalintis, kaip pats tai daro, pavyzdžiui, eina pasivaikščioti tarp susitikimų ar juos organizuoja su „Desk Free Room“ nustatymu, išjungia pranešimus ne darbo metu bei naudojasi kitomis „Danske“ suteikiamomis priemonėmis rūpintis emocine gerove – miego, meditacijų kambariu, sporto sale ar psichologo konsultacijomis.

„Būtent vadovai yra tie, kuriuos pirmiausia stengiamės supažindinti su naujausiais įvairių „Danske“ naudojamų programų funkcionalumais, įskaitant – skirtais darbuotojų emocinei gerovei stiprinti. Jie gauna visą informaciją, pirmieji išbando ir tampa kelrodžiais savo komandoms. Mokymų vadovams organizavimas – viena iš mano komandos užduočių. Dirbant su vadovais siekiame keisti ir kitų darbuotojų elgesį, susijusį su įvairių IT ir skaitmeninių įrankių naudojimu“, – sako vyresnysis technologijų diegimo konsultantas, kurio komanda atsakinga už daugelį „Danske Bank“ naudojamų skaitmeninių įrankių. Vienas jos tikslų – kuo efektyviau išnaudoti banke jau įdiegtus skaitmeninius įrankius, optimizuojant jų funkcijas ir diegiant naujas, kurios leis dirbti efektyviau, padės paprasčiau derinti darbą ir laisvalaikį dirbant hibridiniu ar nuotoliniu būdu, galiausiai – prisidės prie emocinės gerovės stiprinimo.